Paaiškinti, ką padarė žymiausi matematikai, nėra taip paprasta kaip sudėti 2+2. Nobelio premija neskiriama matematikams - ir tuo, atseit, kaltas meilės romanas. Nobelio žmona turėjo meilužį, švedų matematiką Gosta Magnus Mittag-Leffler, ir Nobelis pabijojo, kad jam gali atitekti prizas, - ir visiems laikams matematikus paliko "už borto". Tai nėra tiesa, nes Alfredas Nobelis niekada nebuvo vedęs ir buvo vienišius.

Matematika daugelį baugina, nes parodo jų matematinį neišprusimą. Ir taip pat kažkur giliai suvokia, kad, iš esmės, matematika valdo pasaulį. Kaip bebūtų, žiniasklaida beveik nepaminėjo rugpjūčio 20 d. aukščiausio matematinio apdovanojimo įteikimo. Šiemet jį gavo Laurent Lafforgue iš Prancūzijos (už pasiekimus "funkcijų laukuose") ir Vladimiras Voevodskis iš Prinstono (už Milnoro hipotezės įrodymą). "Nevanlinna" prizas už pasiekimus kompiuterių moksle atiteko Madhu Sudan iš Masačusetso MII (už duomenų autokorekcijos sprendimus).

L. Lafforgue išsireiškė: "Kai nematematikai manęs klausia, ką veikiu, nebandau jiems paaiškinti, nes manau, kad tai beveik neįmanoma. Kaip ir matematikams, dirbantiems kitose srityse". Tuo tarpu Sudan sugebėjo savo darbo esmę paaiškinti 3 m. dukrai.

Matematikai kažkuo skiriasi. Dažnas gali žavėtis Ticiano paveikslais, Šopeno sonata ir pan. Bet, tikėtina, ne dažną sudomins topologiniai izomorfizmai. Ir tai gėda!

Tame matematikos grožis, kurį pajusti turėjote, supratę, koks nepaprastas yra nulis - jį galite pridėti prie bet kurio skaičiaus (bet kurio!), ir skaičius liks nepakitęs. O gal jus sukrėtė ir kvadratinės šaknies iš -1 mistika? Yra žmonių, tą ženklą išraižiusių antkapyje. "Matematikoje tiesa yra žavi" (L. Lafforgue). "Archimedo galvoje buvo daugiau vaizdinių nei Homero" (Volteras).

Nenuostabu, kad mes nustumti nuo matematikos kerų žiniasklaidos stereotipų, pilkų mokytojų, baigiamųjų egzaminų "fabriko". Tuo tarpu matematikai yra tokie pat žmonės, kaip visi. - net jei turi keistų įpročių. Paul Erdos vaikus vadino "epsilon", - ir matematiniuose sluoksniuose tai kelia šypsena ("epsilon" sąvoka išreiškia kažką nenumaldomai artėjantį į nulį).

Kartais matematikai darė klaidas. Tas pats L. Lafforgue 2000-aisiais buvo apdovanotas Clay prizu. Jau po 5 d. jis savo įrodymuose rado klaidą. Jis pasisiūlė gražinti prizą. Arthur Willes, Clay instituto direktorius jį užtikrino, kad prizas jam bus dar vertingesnis, kai ras klaidą. L. Lafforgue dirbo dieną ir naktį - klaidą pašalino tik po kelių mėnesių.

Bet kuo L. Lafforgue ir kitų darbai svarbūs kitiems? Nes matematika mums naudinga. Bet ne skaičiuokle, kurią įkeliame į mėnesinę ataskaitą. Mokslininkai ir inžinieriai ja remdamiesi stato pasaulio struktūrą, nuo Niutono klasikinės mechanikos iki kvantinės mechanikos ir personalinio kompiuterio lustų. Matematika "dirba" - ir būtent todėl vadinama mokslų karaliene.