Mokslininkui nereikia matematikos!

Edward Osborne Wilson’as atskleidžia paslaptį: Atradimai kyla iš idėjų, o ne iš skaičiavimų.

Taip pat paskaitykite: Amerikai matematika nereikalinga!  

Biologas E. O. Wilson’as knygoje “Laiškai jaunajam mokslininkui” teigia, kad nereikia būti stipriu matematikoje, o aukštas IQ gali būti kliuviniu. Ir reikia siekti tikslų ten, kur kiti neina dėl lengvų pergalių. Tokios iškilaus mokslininko mintys tik sukėlė sumaištį. Ir jis nenusiramino, o toliau kaitina atmosferą. „The Wall Street Journal” 2013 m. balandžio 6 d. numeryje pasirodęs jo straipsnis „Iškilus mokslininkas ¹ pasikaustęs matematikoje“ sukėlė klegesį matematikų tarpe. Edward Wilson

Knygoje bei straipsnyje Wilson’as nurodo, kiek daug žinomų šiuolaikinių mokslininkų buvo „mažaraščiai“ matematikoje ir atskleidžia kaip jis, jau 32 m. amžiaus Harvardo profesorius, sėdo su paskutinių kursų studentais (pora jų - jo paties) mokytis skaičiavimo metodų ir, užgniaužęs savo išdidumą, pasiekė neišskirtinį C lygį. Mat mokslus pradėjęs gana prastose pietų mokyklose, jis nesimokė algebros, kol neįstojo į Alabamos un-tą. Dabar jis įsitikino, kad aukštesniosios matematikos sugebėjimai yra panašūs į užsienio kalbų mokėjimą. Galima jas geriau išmokti įdedant daugiau pastangų ir bendraujant su tais, kuriems ta kalba yra gimtoji. Tačiau daugumą laiko skiriant kitiems dalykams, pažanga nėra didelė.

Laimei, išimtinių matematinių sugebėjimų reikia tik keliose disciplinose, kaip kad el. dalelių fizikoje, astrofizikoje ir informatikoje. Kituose moksluose yra svarbiau sugebėjimai suformuluoti koncepcijas, kai manipuliuojama vaizdiniais bei vadovaujamasi intuicija.

Kiekvienas kartais pasvajoja kaip mokslininkas. Suvaldytos fantazijos yra bet kokio kūrybinio mąstymo šaltinis, Niutojas sapnavo, Darvinas sapnavo, visi sapnuoja. Pirmiausiai iškyla vaizdai. Jie gali keisti formą ir nublankti. Jie tampa patvaresni, kai išreiškiami diagramomis ant popieriaus ir įgauna savo gyvenimą kaip realūs surasti pavyzdžiai.

Mokslo pirmeiviai retai padarydavo atradimos remdamiesi grynąja matematika. Jų nuotraukos prie lentos su formulėmis yra apie jau padaryto atradimo paaiškinimai. Tikras atradimas atėjo kitiu metu, - laukuose darant užrašus, prie popieriaus užversto stalo, bandant kažką paaiškinti draugui ar valgant pietus.

Idėjos moksle kyla, kai kuri nors pasaulio dalis tiriama savo paties labui. Jos atsiranda iš visų turimų žinių ar iš įsivaizuotų esybių. Kai kažkas užčiuopta, tolimesni žingsniai dažniausiai reikalauja statistinių metodų, kurių pagalba atliekama tolimesnė analizė. Jei tai per sunku pačiam mokslininkui, į pagalbą pasitelkiamas matematikas ar statistikas.

20 a. 8-me dešimtm. Wilson’as dirbo su matematiku George Oster‘iu, nustatinėdami vabzdžių pasiskirstymą į kastas ir socialinį gyvenimo principus. Wilson’as pateikdavo surastus faktus, o Osteris panaudojo matematinius metodus tų reiškinių tyrimui. Neturėdamas faktinės informacijos, Osteris galėjo sukurti bendrąją teoriją, tačiau iš jos nebūtų padarytos išvados apie tai, kas iš tikro vyksta žemėje.

Per daugelį darbo su matematikais metus jis išvedė principą: daug lengviau mokslininkui rasti bendrą kalbą su matematikais, nei matematikams rasti mokslininkus, gebančius panaudoti jų teorijas. O antrasis jo principas būtų: Kiekvienam mokslininkam yra disciplina, kurioje jo matematinės kompetencijos lygis yra pakankamas, kad būtų pasiektas meistriškumas.

Wilson’o tikslas nėra atgrasyti, o paskatinti galimai talentingus mokslininkus, kuriems nesiseka su skaičiais. Smegenų pajėgumai gali tapti sąjungininku.

Kai kurie patarimai yra labai pragmatiški – nesusigundyk sritimis su „švytinčia aura“, o „eik į ten, kur vyksta mažiausiai veiksmo“. Kai kurie patarimai skamba tarsi erezija, tačiau juose yra prasmės: užmiršk avilio mąstymą ir leisk vienišam protui klajoti bei svajoti. Kai kurie atrodo įtartinai: „Tikri mokslininkai niekada neatostogauja“...

Aišku, kai kurie, persisotinę ir egocentriški, su juo tikrai nesutiks. Tačiau Wilson’as turi patarimą ir jiems – pabrėždamas, kiek dar daug pasaulyje neištirta. „Jūs reikalingi“, - jis ramina.

Ir jis sako: “Mokslininkas yra iš dalies poetas, ir naujais būdais išreikšdamas senas tiesas, poetas yra iš dalies mokslininkas”.

Save nuomonę galite išsakyti šiame puslapyje.


Dr. Wilson’as yra Harvardo un-to garbės profesorius. Iš jo daugelio knygų paminėtinos „Apie žmogaus prigimtį” bei „Socialinis Žemės užkariavimas”.

Papildomai skaitykite:
Ar viskas čia taip?
Matematika ir biologija
Ar delfinai moka matematiką?
Amerikai matematika nereikalinga!
Matematikos ir fizikos šmaikštumai
Matematikos filosofinės problemos
Tribologija ir tepimo sprendimai
Matematikos pradžia Lietuvoje
P. Karvašas. Archimedas
Kokiu greičiu skriejame?
Matematikos keliu
Vartiklis