|
Truputis apie skaičių psichologiją Įdomūs laikai psichologams, tyrinėjantiems klausimus, susijusius su skaičiais. Vaikų ir gyvūnų sugebėjimai verčia giliau susimąstyti. Matematikos filosofija skiriasi nuo (vaikų ir ne žmonių rūšies būtybių) skaičiavimo sugebėjimų
vystymo psichologijos. Matematinių žinių prigimties ir tų žinių įgijimo klausimai filosofus domino nuo pat
pradžių. Matematinės koncepcijos ir sąryšiai įvairiai aiškinti platonizme, nominalizme, intuicionizme,
konstruktyvizme, logicizme, aibių teorijoje ir struktūralizme.
Bet koks pokalbis su vaiku apie natūrinius skaičius gali būti dviprasmiškas: galima kalbėti apie skaičius kaip abstrakčias esybes, turinčias tik tarpusavio sąryšius, arba kaip nurodančius kiekybines objektų savybes. O kaip apie neigiamų skaičių, kurių realiame pasaulyje nėra, daugybą? Psichologai siūlo panaudoti vaikų vidinę intuiciją. Tačiau tuo rizikuojama skaičiaus koncepciją paversti aibės komponentų skaičiaus analogu atsiduriant keblioje padėtyje, panašioje į archeologus, iki šiol nesančiais tikrais dėl Išango kaulo matematinės svarbos. Išango kaulas Išango kaulas archeologinis radinys iš vėlyvojo paleolito (spėjamas amžius apie 6,5-9 tūkst.m.; kai kas mano kad virš 20 tūkst. m.). Tai belgo Ž. de Brokuro 1950 m. Belgijos Konge (Išango stovyklavietėje prie Nilo ištakų) po vulkaninių pelenų sluoksniu rastas 10 cm ilgio babuino šlaunikaulis, kurio viename gale pritvirtinta aštri kvarco nuoskila. Ant kaulo padarytos nesimetrinių įrantų eilės. Dėl kaulo paskirties iki šiol tebesiginčijama. Vieni ją laiko senovine liniuote, kiti prietaisu
skaičiavimams ar Mėnulio kalendoriumi. Kai kas mano, kad įrantos padarytos vien tam, kad instrumentą būtų patogiau laikyti. Taip pat skaitykite: |
Problema naudojant filosofiją kaip įrankį yra daugelyje galimybių, daugelyje galimų krypčių ir tikslo
pasiekimo įvertinime. Filosofiniai metodai blogai tinka empiriniams patikrinimams.