Unitarizmas >>>>

Unitarizmas – tai tikėjimas, kad Dievas yra vienas (atmetant krikščioniškąją Trejybės doktriną, ratifikuotą 325 m. Nikėjos susirinkime). Unitaristai tiki Jėzaus moraliniu autoriteto, o ne jo dieviškumu. Tikėjimą vienija Tarptautinė unitaristų ir universalistų taryba (ICUU, International Council of Unitarians and Universalists). JAV ir Kanadoje daugiausia yra unitarinių universalistų (UU).

Unitarizmą nesunkiai galima suskirstyti į 4 kategorijas:

  • "Biblinis unitarizmas" – Dievas yra vienas viename asmenyje (Tėvas). Jėzus yra mesijas ir jo sūnus, tačiau nėra dievu. Sūnus gali būti ir iš anksto egzistavusi esybė (arianizmas); dieviško logoso ir žmogaus (Jėzaus) susijungimas, per kurį Jėzus tampa dievu (servetizmas); arba Jėzus, prisipildęs šv. Dvasios (socinianizmas). Šios kategorijos unitarizmas paplitęs Transilvanijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir kai kuriose Afrikos šalyse. Garsesnieji jo atstovai: Michael Servetus, Faustus Socinus, Izaokas Niutonas ir William Ellery Channing.

  • "Racionalusis unitarizmas" – Dievas yra vienas viename asmenyje (Tėvas). Jėzus nėra Tėvo sūnus, o tik doras ir protingas žmogus, mokęs kaip geriau gyventi. Ši šaka išsivystė iš vokiškojo racionalizmo ir 19 a. liberaliosios teologijos. Jis skiriasi nuo deizmo, nes tiki personalizuota dievybe, tiesiogiai kūrusia pasaulį (deistams jis nepersonalizuota galia išliekanti po sutvėrimo). Paplitęs Vengrijoje. Rumunijoje John Sigismund unitarizmo akademija dėsto racionalųjį unitarizmą. Žymesnieji atstovai: teologijoje - R. W. Emerson, A. Norton; moksle – J. Priestley, L. Pauling; sociologijoje – S. B. Anthony ir F. Nightingale; literatūroje – Č. Dikensas; mene – F. L. Wright.

  • "Unitarinis universalizmas" – JAV ir Kanadoje susiformavusi asociacija, 1961 m. susijungus unitaristų ir universalistų organizacijoms. Dauguma jos narių savęs nelaiko krikščionimis. Jėzus ir Biblija tik papildomi įkvėpimo šaltiniai kartu su šventaisiais žmonėmis ir tikėjimais visame pasaulyje. Savo bendruomenes kuria daugiau principų ir tikslų pagrindu, o ne pagal pranašą ar pažiūras. Žymesnieji atstovai: Tim Berners-Lee (žiniatinklio sukūrėjas), Petye Seeger, Kurt Vonnegut, Ch. Reeve.

  • "Evangelinis unitarizmas" . Pradedant 19 a. keletas evangelinių ar atgimimo judėjimų pritaikė unitarizmo teologiją. Jų pažiūros kinta nuo socinianizmo (Jėzus yra mintingasis, neegzistavęs iki gimimo, pradėtas šv. Dvasios ir vėliau tapęs dieviškos prigimties ir nemirtingu) iki sabelianizmo (Jėzus yra dievas kūne, Dievo apsireiškimas, tačiau ne Trejybės asmuo). Jie griežtai laikosi šv. Rašto. Jiems priskiriami christadelfiečiai ir abi Abraomo tikėjimo bažnyčios, o taip pat Filipinų Iglesia ni Cristo ir net Jehovos liudytojai.

Ištakos

Unitaristai tvirtina, kad jų doktrina vyravo ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu iki Nikėjos susirinkimo. Maža jų dalis sakosi išlaikiusi tęstinumą per arianizmo bendruomenes ir atskirus mąstytojus. 16 a. protestantiškoji reformacija pasėjo abejones Trejybės idėja. Martinas Cellarius (1499-1564), Liuterio draugas, dažnai pateikiamas kaip judėjimo pradininkas (1527); Ludwig Haetzer Trejybės neigimas paaiškėjo po jo bausmės (1529) už anabaptizmą. Šias pažiūras skelbė Michael Servetus (1511?-1553), veikęs reformaciją savo rašiniais ir mirtimi ant laužo. 1531 m. jis paskelbė "De Trinitatis Erroribus" (Apie Trejybės klaidingumus). Vėliau savo idėjas išvystė veikale "Christianismi Restitutio" (Krikščionybės atstatymas), už kurį buvo sudegintas Ženevoje. B. Ochino "Dialoguose" (1563), nors ir gynė Trejybę, tačiau pateikė ir su ja susijusius sunkumus. Jis nurodė Vengriją, kaip religinės laisvės namus. Neabejotinai, Lenkijoje ir Vengrijoje susiformavo pirmosios unitaristų bendruomenės.

Lenkija

Trejybės nepriėmimo apraiškos pasireiškė anksti. 1539 m. 80 m. sulaukiusi Katerina, Melchioro Vogel (ar Weygel) žmona, buvo sudeginta už apostazę. Pirmasis Reformuotos bažnyčios sinodas įvyko 1555 m., antrasis (1556) susidūrė su Grigaliaus Pauliaus (Grzegorz Pawel) ir Petro Gonedziečio (Piotr z Goniadza) teologiniais svarstymais. Jiedu buvo susipažinę su Servetus ir italų unitaristų (Mateo Gribaldi) darbais. 1558 m. atvyko Biandrata. 1565 m. anti-trejybininkai pašalinti iš sinodo ir organizavo savo Mažosios bažnyčios sinodą. 1588 m. Mažoji bažnyčia perėmė Fausto Sozzini (persikėlusio į Lenkiją 1579 m.) pažiūras. 1660 m. įvyko metus trukęs procesas, po kurio daug unitaristų pasitraukė į Nyderlandus, kur išleido "Bibliotheca fratrum polonorum" (1665-1669). Tituliniame puslapyje buvę žodžiai quos Unitarios vocant atnešė terminą į Vakarų Europą.

Transilvanija ir Vengrija

Transilvanijos rūmuose 1563 m. pasirodęs Biandrata padarė įtaka Ferencui Davidui (1510-1579), kurį 1564 m. kalvinistai išrinko Vengrijos ir Transilvanijos bažnyčių vyskupu ir skyrė rūmų kunigu pas Jogn Sigismund, Transilvanijos princą. Šis 1568 m. išleido įsakymą apie religinę laisvę. Sunkumai kilo, kai 1571 m. valdovu tapo katalikas Steponas Batoras. Davidas mirė kalėjime 1579 m. 1621 m. atsirado nauja Sabbatarii sekta, kurioje aiškios žydiškos tendencijos, gyvavusi iki 1848 m. Šiuo metu Vengrijos unitaristų bažnyčia turi 25 tūkst. narių, o nepriklausoma Transilvanijos – apie 65 tūkst. (daugiausia taip szekely).

Kitur

1548-1612 m. Anglijoje buvo keletas anti-trejybingų, kurių dauguma nubausti ar priversta atsisakyti pažiūrų. 1682 m. pirmąkart panaudotas terminas Unitarian, vėliau pasirodęs knygos "Trumpa istorija" (1687) viršelyje. Trejybės idėjos nepriėmė ir Izaokas Niutonas. Unitarizmo aplinkoje išaugo keletas garsių mokslininkų: John Kenrick (1788-1877), James Yates (1789-1871), Samuel Sharpe (1799-1881). Škotijoje unitaristų asociacija įkurta 1813 m. 1636 m. įsteigta "Pirmoji parapija" buvo mėgstama daugelio transcendentalistų (taipogi ur H. D. Thoreau) rinkimosi vieta. JAV unitarizmas pradėjo reikštis 18 a. 20 a. pradžioje ten buvo apie 100 tūkst. unitaristų. Į Kanadą unitarizmas atėjo 19 a. iš Islandijos ir Britanijos. Unitarizmo bažnyčių yra ir kitose šalyse: Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje.


Unitaristinis universalizmas

Logo Unitarian universalism UUA įsikūrė 1961 m. susijungus Amerikos unitaristų asociacijai ir Amerikos universaliajai bažnyčiai. Jos centras yra Bostone. Ji jungia per 217 tūkst. narių (pagal 2001 m. ARIS apklausą UU save laiko 629 tūkst. amerikiečių). 1995 m. įkurta ICUU, koordinuojanti unitaristų ir universalistų asociacijas visame pasaulyje.

Unitaristinis universalizmas nariams neuždeda jokių dogmatinių įsipareigojimų. Vertinamas religinis pliuralizmas ir skirtybės – tad kartais ji laikoma sinkretine religija. Tad nenuostabu, kad vieni nariai laiko save humanistais (54%), kiti krikščionimis (13,1%), budistais (16,5%), judėjais, teistais, ateistais (18%), agnostikais (33%), į Žemę orientuotais (31%), panteistais, pagonimis (13,1%) ir pan. Daugelis UU kongregacijų turi studijų centrus, kuriuose nagrinėja įvairias tradicijas ir dvasines praktikas. Labai įvairuoja ir kaip vadina save įvairios kongregacijos – bažnyčios, bendruomenės, draugijos, kongregacijos ar kitaip (pvz., Baltųjų lygumų bendruomeninė bažnyčia, Visų sielų bažnyčia, Ąžuolų parko vienybės šventykla, Gajos bendrija). Naujausios tendencijos yra sukti link teizmo nukrypstant nuo pasaulietinio humanizmo, agnosticizmo ir ateizmo. Ne teistinės pažiūros labiau išreikštos tarp narių virš 50 m. ir iki 18 m.

UU bendra yra tikėjimas kalbos, mąstymo, tikėjimo ir nuostatų laisve. Kiekvienas žmogus turi galėti nevaržomai ieškoti savo tiesos gyvenimo egzistencijos, prigimties ir prasmės klausimais, apie dievybes, sutvėrimą ir pomirtinį gyvenimą. Paprastai, UU yra aktyvūs politikoje ir socialiniame gyvenime pasisakantys už moterų, gėjų teises, prieš rasizmą, mirties bausmę.

Priimta gerbti UUA principus ir tikslus:

  • kiekvieno asmens vertė ir orumas;
  • teisingumas, lygybė ir užuojauta žmonių santykiuose;
  • vienas kito supratimas ir dvasinio tobulėjimo skatinimas;
  • laisva ir atsakinga tiesos ir prasmės paieška;
  • sąžiningumas ir demokratiškumas'
  • taika, laisvė ir teisingumas visiems;
  • pagarba visiems.

Literatūra

Skaitykite: Trejybės atsiradimas ir unitarizmas

  1. J. W. Chadwick. Old and New Unitarian Belief, 1894
  2. E. M. Wilbur. A History of Unitarianism: Socinianism and its Antecedents, 1945
  3. J. A. Buehrens. A Chosen Faith: An Introduction to Unitarian Universalism, 1998

Daugiau: www.uaa.org, www.icuu.net, www.uuworld.org

Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
Vartiklio naujienos
NSO svetainė