|
|
Majų kronikos
Pateikiami įvairūs atradimai, susiję su majais, remiantis National Geographic", Science", New Scientist", Reuters" ir kt. informacijos šaltiniais.
Majų karalystės teritorija dabar apaugusi tankiu mišku, tad rasti griuvėsius yra sunku. Padeda palydovinės nuotraukos. Mat miestai statyti naudojant klintis, kurios mūrams irstant pasklido po viršutinį dirvos sluoksnį ir todėl vietomis augalų spalva pakito. Nuotraukose galimos miestų vietos atrodo kiek gelsvos.
Pradžia; Tęsinys >>>>
1. Įveiktas majų kalendoriaus kodas
1993 m.: Po skrupulingo 4-ių majų rankraščių tyrinėjimo buvo iššifruotas majų kalendorius. Tai gali leisti datuoti svarbius istorinius įvykius, aprašomus tuose dokumentuose.
Tik 4-i majų rankraščiai išliko po ispanų konkistadorų siautėjimo ir yra saugomi Drezdene, Paryžiuje, Madride ir JAV.
Majų hieroglifai ypač sunkiai iššifruojami. Majai turėjo labai sudėtingą kalendorių sistemą ir trijų kalendorių (iš išlikusių rankraščių) dalys buvo iššifruotos. F, J. Hochleitner`is atrado ketvirtąjį kalendorių, naudojantį hieroglifų sistemą datoms perteikti, kuri sutinkama visuose 4-iuose rankraščiuose.
Raktu dešifravimui tapo atradimas, kad čuen figūra", lietaus dievo galva, išreiškia laiko periodą, o visos datos yra siejamos su kuriuo nors astronominiu įvykiu, pvz., Saulės užtemimu ar tam tikra planetų ar kometų padėtimi. Čuen figūra perteikia katunus - 20-ies metų po 360 dienų laikotarpius, o taškai ir brūkšneliai reiškia metus, mėnesius ir dienas.
Majai savo svarbiausias šventes derino su astronominiais įvykiais, iš kurių svarbiausias buvo Veneros pasirodymas. Tą dieną buvo rengiamos religinės šventės, kurių metu aukojami žmonės. Tų dienų astronomai turėjo būti labai tikslūs, nes apsirikus buvo baudžiami mirties bausme.
2. Griuvėsiai Majamyje
1999 m. sausis: 6-is praeitų metų mėnesius archeologai kasinėjo pietų Floridoje. Ir pačiame Majamyje atrado unikalų priešistorinį paminklą. Nukasus akmenis ir juodą purvą, buvo atrastas intriguojantis kalkakmenyje išrėžtas ratas, esantis beveik taisyklingu apskritimu (37,5 pėdų skersmens su 24 nevienodomis duobutėmis - nuo 1 iki 3 pėdų pločio - kai kas jose įžiūri jūros vėžlių, delfinų, ryklių ir kitų jūros gyvūnų pavidalus.). Tai ypač aiškiai matosi iš oro. Spėjama, kad jis apeigoms buvo naudojamas prieš 500-2000 m. Yra manančių, kad šią vietą naudojo tequesta indėnai nes,lyg tyčia, kasinėjimų vieta yra greta tequesta indėno, saugančio Majamio upės žiotis, statulos. Tokia vieta turėjo būti mėgiama priešistorinių žmonių.
Atkasta akmeninių įrankių, karolių, kriauklių ir yra požymių, kad buvo aukoti gyvūnai. Prieš pat Kalėdas atrastas žmogaus dantis ir 5-ių pėdų ilgio ryklio palaikai. Aplink ratą yra įvairių formų ir dydžių įdubų. Pasaulio šalis rodančios įdubos yra akies formos su akmenine lėlyte viduje (rytinė yra į Biscayne įlankos pusę). Yra spėlionių, kad RATAS - dangaus kalendorius. Kita teorija remiasi nedidelių bazalto kirvių atradimu (bazaltas nėra vietinė medžiaga, jis yra iš Karibų) kad tai įrodymas, kad iš Centrinės Amerikos atsikėlė majai. T.L. Griggs spėja jį esant 2000 m. senumo, o Carr, valstijos archeologas - apie 500-800 m. ir jo kiltį sieja su Tequuesta indėnais (John Ricisak, kasinėjimų direktorius tai patvirtina remdamasis keramikos radiniais).
Atrodo kaip buvus šventykla ar astronominės paskirties objektas. išilgai rytų-vakarų ašies abipus centro yra 41 skylė. Jos tiksliai paskaičiuoja rudens ekvinokciją bei vasaros ir žiemos solsticijas. Rašytojas Hancock savo "Heaven mirror" knygoje spėja, kad jis galėjo matuoti reiškinį vadinamą precesija. Dėl Žemės ašies svyravimo Saulės tekėjimo vieta danguje keičiasi. Dabar ji teka Žuvyse, bet kas 72 m. ji nukrypsta vienu laipsniu.
"Akmenys neskraido"
Stebina dvi bazalto ašys iš vulkaninio akmens nerandamo Floridoje. Ašys sudarytos bazalto smulkios kristalinės struktūros ir neturi dujų "burbuliukų". Jame nedidelis procentas titano ir kalio. Pagal cheminę sudėtį tinkamiausias "pretendentas" yra Piedmonto (D=ord=ijos v.) rajonas - tarp Atlanta ir Makono (ten prieš 1000 m. gyveno misisipiečiai).
3. Uraganas atidengė radinį
1999 m. liepa: Hondūro darbininkai atkasė senosios indėnų kultūros likučius. Tai aikštelė, aplink kurią įvairios keramikos liekanų. Rasta strėlių antgalių, titnagų, vulkaninės uolienos gabalų, naudotų trinti kukurūzams, įrankių, skirtų molinių puodų žiedimui, ir spalvintos keramikos.
Atradimas padarytas, kai buvo imtasi statyti Nueva Morolika miestelį, kuriame ketinta apgyvendinti praeitų metų pabaigoje 10 km šiauriau buvusio Mitch uragano sugriauto kaimo gyventojus. Tai pirmą kartą šiaurės Hondūre rasti civilizacijos, gyvavusios iki 16 a. ispanų užkariavimo, radiniai. 1999 m. Vakarų Hondūre yra Copan radimvietė, kuri apima majų piramides ir nemažai skulptūrų. Gali būti, kad ši radimvietė priklauso Lecta ar Chorotega kultūroms.
Lenca aršiausiai priešinosi ispanams 16 a. pradžioje. Jų 100 tūkst. palikuonių yra labiausiai paplitusi indėniška kultūra Hondūre.
4. Majų rūmai Gvatemaloje
2000 m. rugsėjis: Gvatemalos šiaurėje Arthur Demarest`as džiunglėse prie senovės Can
Cuen (tariama Kan Kuen ir reiškia gyvatynas") miesto rado senovės rūmų griuvėsius, kurie gali
pakeisti mūsų supratimą apie majus. Pastatyti iš kalkakmenio, jie turėjo per 170 kambarių aukštomis
lubomis, išdėstytų aplink 11 kiemų. Jie užėmė plotą didesnį už futbolo aikštę. Datuojami 8 a.
Tyrinėtojai sako, kad pastato pobūdis rodo, kad jis pastatytas taikos ir santykinio ekonominio stabilumo
laikotarpiu, - tuo, kai visi manė, kad dauguma šios srities miestų kariavo tarpusavyje. Dauguma majų
karalysčių, įtvirtindamos savo valdžia, rėmėsi religija ir karais, tačiau atrodo, kad Can Cuen karaliai
daugiau nei 1000 m. užsiėmė prekyba ir savo turtus panaudojo sąjungoms su kaimynais.
Apie Can Cuen archeologai žino beveik 100 m. Neseniai atrastos nuorodos į šio miesto, kaip prekybos centro, svarbą, privertė juos atidžiau susidomėti juo. Rasti rūmai yra ne tik tarp didžiausių, bet ir tarp geriausiai išlikusių. Čia atkasta dirbinių iš pirito (netikro aukso), obsidiano (vulkaninio stiklo) ir nefrito. Viename kape rasti netgi moters palaikai su dantimis iš nefrito.
Beje, šiemet Gvatemaloje rastos dvi nedidelės paslaptingos piramidės-dvynės. Jos pastatytos astronominiu tikslumu. Jas jungia pylimas, viduryje perskirtas. Šaulei tekant per pavasario lygiadienį, kovo 21-ąją, jos spinduliai krenta tiesiai į plyšį. Saulei leidžiantis, jie vėl krenta į plyšį, tačiau iš priešingos pusės.
5. Atrastas majų karalius
2000 m. rugsėjis: Vakarų Hondūre, vos 2 mylios nuo Copan radimvietės, rugpjūčio mėn. japonų archeologas S. Nakamura atkasė palaikus, kurie, kaip jie mano, priklauso vienam iš majų karalių. Šią naują radimvietę prieš du mėnesius aptiko darbininkai, taisę netoliese einantį kelią. Manoma, kad ji, užimanti apie 20 tūkst. m2 plotą, yra galingojo Copan miesto išplėtimas. Radimvietėje pastebima buvus per 20 pastatų bei keliolika skirtingų kapų. Rasta 36 žmonių palaikai, 10 religinių aukų, 37 keramikiniai indai ir kt.
Viename kapų rasta kaukolė, šlaunikaulis ir papuoštas antkrūtinis, o taip pat antkelis, inkrustuotas nefritu, dėl ko manoma, kad tai yra vienas iš 16-os žinomų Copan valdytojų (426-763 m. laikotarpiu) mat aplink gausu keramikos ir kitų artefaktų. Be to, kapas yra apeigoms naudotame kieme, į kurį paprasti majai negalėjo įžengti. Tai būtų jau 8-as karalius (iš 16), kurio palaikai rasti (manoma, kad jis buvo tarp 6 ir 10 valdžiusių karalių)
6. Juodojo tigro miestas
2001 m. sausis: Neseniai Meksikoje atrastas nepaprasto grožio majų miestas Ek Balam`o
(Juodasis tigras arba jaguaras) yra už 150 mylių nuo triukšmingų Cancun paplūdimių. Čia rastos
didelės gipsinės skulptūros, visai nepanašios į kitas, rastas kitose Meksikos vietose.
Ek Balamas savo viršūnę pasiekė apie 1000-uosius. Nors nebuvo didžiausias majų miestas Jukatano iškyšulyje, jis turėjo kur tas puošnesnius ir puikesnius frizus. Ypač įspūdingas radinys pagrindinės piramidės pusėje, kur buvo 6 m durys, vadinamos Pragaro vartais. Įėjimas vaizdavo plačius monstro nasrus. Dideli aštrūs dantys juosė duris. Viršuje buvo dvi didelės akys ir kojas sukryžiavęs dievas įsitaisęs ant nosies. Veidą dengė pilno dydžio miesto valdytojų ir majų dievų statulos. Kiekvienoje akiduobėje buvo po žmogaus, žiūrinčio virš miesto, figūra.
Manoma, kad Ek Balamo valdytojai paimtus belaisvius mesdavo pro duris, už kurių buvo 20 m gylio duobė, kurios apačioje kyšojo spygliai, ant kurių nelaimingieji pasismeigdavo. Tyrinėtojai mano, kad piramidė buvo apie 30 m aukščio, taigi viena aukščiausių Jukatane. Jos pagrindą dengia gerai išlikę majų hieroglifai, kurie tebėra šifruojami. Radimvietė yra apie 1 km pločio.
7. Majų miestas senesnis
2001 m. gegužė: Buvo manoma, kad Čakas (Chac), majų miestas Jukatano iškyšulyje, klestėjo 800-1000 m. Tačiau tyrimai radioaktyvios anglies metodu rodo, kad Čake gyventa jau 300 m. Jame gyveno apie 6 tūkst. gyventojų. Rasti bareljefai, keramika ir kitkas rodo, kad jis buvo įtakojamas didžiojo Teotikuakano miesto , esančio centrinėje Meksikoje. Anksčiau nebuvo manyta, kad jo įtaka nesiekė taip toli į šiaurę.
Klestint Čakui, pietų Meksikoje vykę karai nutraukė prekybinius ryšius tarp Gvatemalos ir Teotikuakano, tad Teotikuakanas galėjo žvalgytis naujų ryšių.
Atrodo, kad Čakas buvo paliktas ir rituališkai sugriautas apie 8 a., kai kiti majų miestai Puuc`o kalvų regione sparčiai plėtėsi ir vystėsi. Jis buvo netoli senųjų Uxmal`io ir Sayil`io miestų. Po 60 pėdų piramide rastos dvi senesnės piramidės. Nemažai struktūrų rasta ir po kitais pastatais.
8. Majų sienų tapyba
2002 m. kovas: Archeologas William Saturno 2001 m. kovą vyko į šiaurės rytų Gvatemalą,
Peteno žemumas, kad patyrinėtų majų griuvėsius (ten plėšikai buvo radę plokščių su įrašais).
Slėpdamasis nuo svilinančios tropikų saulės, prie
San Bartolo radimvietės jis pasuko į kapų plėšikų iškastą tunelį, kuris atvedė iki nedidelio pastato,
esančio po majų piramide. Žibintuvėlio šviesoje atsivėrė gerai išsilaikiusi sienų tapyba. Mokslininkai ją
datavo 100 m. pr.m.e. ir ji yra nepaprastai meistriška iki-klasikiniam majų civilizacijos laikotarpiui
(800 m.pr.m.e.-250 m.).
Atidengta tik 1,8 m pločio vakarinės sienos dalis su tapyba, tačiau tikimasi, kad ji nusitęsia ir toliau per kambarį. Majai buvo žinomi geru keramikos dekoru, tačiau jų sienos tapybos pavyzdžių rasta nedaug, mat jai išlikti labai trukdė drėgnas tropikų klimatas. Gvatemaloje majų tapybos rasta dar Tikal'e ir Uaxactun'e, bet ji ten prastesnės kokybės. Tad šis radinys būtų vienas svarbesnių po Bonampak'e, Meksikoje, 1946 m. rastų sienų ir lubų tapybos, tačiau ši datuojama 700 m. (t.y. jau prieš majų civilizacijos pabaigą 900-aisiais).
Čia piešiniai išsilaikė puikiai todėl, kad jų apsaugojimui majai sienas užtepė moliu. O patalpą užvertė plytų nuolaužomis, o prieš statydami naują piramidės sluoksnį ją aklinai uždarė. Mat piramides majai statė sluoksniais naujam valdovui nusprendus padidinti piramidę, iš išorės būdavo uždedamas naujas sluoksnis. Las Pinturas piramidę sudaro 6 sluoksniai: giliausias maždaug 400 m. pr.m.e., o naujausias 60 m.
Dabar atidengti dviejų sienų piešiniai. Kitos dvi sienos sugriautos labai senai, tačiau jų nuolaužos likę patalpoje, ir mokslininkai bando suklijuoti išlikusius fragmentus. Atidengtoje San Bartolo tapybos dalyje, atrodo, yra pavaizduotas apsirengęs kukurūzų dievas, kuriam būdingos įkypos akys bei suplota ir pailginta galva. Ji supa kelios kitos figūros. Jis pro petį žvelgia į dvi pusiau apsirengusias merginas, klūpančias už jo. Tai būtų iliustracija mito, kai kukurūzų dievas keliavo po požemius ir buvo prikeltas iš numirusių. Šio dievo motyvų randama ant vazų ir kitų daiktų, datuojamų 600-800 m., - ir buvo paplitusi tema klasikiniu laikotarpiu, nes buvo svarbi majų kosmologijos dalis.
Viena sienų tapybos detalė vaizduoja kukurūzų dievo sūnų su pora prie jo austo medžioklės krepšio pririštų paukščių, kuris aukoja kalakutą priešais vieną iš penkių kosminių medžių. Dar viename piešinių vaizduojamas karaliaus karūnavimas. Iki tol nebuvo faktų, kad 100 m. pr.m.e. majai jau būtų turėję karalius.
Petene majai buvo gausiai įsikūrę 2000 m. pr.m.e.-250 m. laikotarpiu. San Bartolo radimvietė užima apie 5 ha plotą ir joje yra didelis kompleksas, pastatytas aplink 24 m aukščio piramidę. Manoma, kad San Bartolo buvo aktyvus 400 m. pr.m.e.-300/400 m. Apie radimvietę sužinota tik po W. Saturno atradimo. Kadangi vedliai negalėjo laiku nuvesti toliau į šiaurę, prie Meksikos sienos, jie pasiūlė
 Kraują iš varpos aukojantis dievas |
Taip pat San Bartolo esančiame karališkame kape (datuojamame 150 m. pr.m.e.; kapą atrado Monica Pellecer Alecio) 2004 m. pradžioje rasta 45 kg svorio žalio akmens panelė, išraižyta piešiniais ir hieroglifais. W. Saturno aiškina: Pirmoji dievybė stovi vandenyje ir siūlo žuvį, taip atverdama povandeninį pasaulį. Kita stovi ant žemės ir aukoja elnią, trečioji sklando ore, siūlydama kalakutą. O ketvirtoji stovi gėlių, kurios yra dievų maistas, lauke ir simbolizuoja rojų. Kitoje sekcijoje vaizduojamas kukurūzų dievas, karūnuojantis save ant medinės pakylos, o paskutinė sekcija vaizduoja majų karaliaus (Can Cuen 8-ąjį karalių Taj Chan Ahk) karūnavimą. Tame kape po piramide rasta ir keramikinių indų bei žmogaus palaikų su nefrito plokštele ant krūtinės (karališkuoju ženklu).
San Bartolo Las Pinturas komplekse ant tapytų sienų rasti rašto ženklai, kurie datuojami 250 m. pr.m.e. Iki tol seniausi žinomi rašmenys (400-300 m. pr.m.e.) priklausė zapotekams, gyvenusiems centrinėje Meksikoje esančiame Oaxaca slėnyje- ir iki šiol buvo manoma, kad būtent iš jie paveikė majus. Šis atradimas leidžia laikyti, kad ir majai atrado raštą, nes tasai visai nepanašus į zapotekų.
9. Nefrito klodai Gvatemaloje
2002 m. gegužė: Pusamžį ieškota, iš kur senosios civilizacijos gaudavo nefritą, kuris buvo labiausiai vertinamas ir juo puošiami įvairūs valdžios ir prabangos daiktai. Dabar tyrinėtojai pagrindinį šaltinį kalnuotą sritį, maždaug Rodo salos dydžio, su nefrito rieduliais ir senųjų šachtų pėdsakais. Tai įvyko 1998 m. nuūžus uraganui, kai atsivėrė atodangos ir prekyboje pasirodė nefritų, kas sukėlė mokslininkų susidomėjimą.
Rasti senoviniai grįsti keliai, kelias mylias nutįstantys per tankius miškus. Buvo rasta mėlynojo nefrito (autobuso dydžio riedulių), svarbiausio brangakmenio olmekams, paslaptingai tautai, sukūrusiai pirmąją kultūrą Mesoamerikoje. Jie buvo įsikūrę pietinėje Meksikos įlankos pakrantėje ir iš nefrito darė dailias žmonių figūras bei baugias kaukes. Majų nefrito dirbinius dažnai dėjo į kapus, o gyvieji įsistatydavo nefrito dantis.
10. Karų epopėja
2002 m. rugsėjis: 1300 m. senumo hieroglifų nuo piramidės laiptų vertimas atskleidžia detales apie aršius karus tarp dviejų svarbiausių miestų-valstybių, vykusius majų civilizacijos klestėjimo laikotarpiu.
Tie laiptai atrasti 2001 m., kai uraganas išrovė medžius prie Gvatemaloje, Dos Pilas, esančios
šventyklos pagrindo. Dabar F. Fahsen baigė vertimą, kuris aprašo Balaj Chan Kawiil`io, 635 m.,
būnant 4 m. amžiaus, tapusio Dos Pilas valdovu, 60 m. trukmės gyvenimą. Jo vyresnysis brolis buvo
karaliumi Tikal`e, esančiame šiaurės Gvatemaloje, 113 km į šiaurės rytus nuo Dos Pilas. Jo brolis
kovėsi su Calakmul`o, esančio 97 km šiauriau, dabartinėje Meksikoje, valdovu.
Kai Kawiil`is buvo 20 m. amžiaus, Calakmul`o kariai užgrobė Dos Pilas. Kawiil`is sudarė sąjungą su Calakmul`u ir dešimtmetį kariavo su broliu ir galiausiai užėmė Tikal`į. Brolis ir kita aukštuomenė buvo atgabenti į Dos Pilas, kad būtų įvykdyta mirties bausmė. Vakarinėje laiptų dalyje aprašomos žudynės: Kraujas telkšojo klanais ir pagrindinėje Tikalio aikštėje buvo žmonių kaukolių krūva". Paskutinėje dalyje rašoma, kad Dos Pilas karalius atliko Pergalės šokį".
Manoma, kad maždaug tuo metu majai buvo besijungią į vieną imperiją, tačiau karas tarp dviejų pagrindinių valdžių tęsėsi ir majų pasaulis subyrėjo į daugelį regioninių valstybėlių, ilgam kariavusių tarpusavyje, kas atvedė majus iki visiško civilizacijos žlugimo.
11. Sausros pribaigė majus
2003 m. kovas:
Pirmieji dideli majų miestai pastatyti maždaug 400 m. pr.m.e., tada vystėsi menas ir architektūra, sukurtas raštas ir kalendorius. 600 m. majų karalystė plotu buvo didesnė už Italiją ir joje gyveno 13-15 mln. gyventojų. Tačiau 850 m. milijonai majų (dėl dar nenustatytos priežasties) ėmė kraustytis iš miestų pietinėse žemumose ir majų kultūros centrai (Tikalis, Kalakmulas) nunyko. Dalis majų persikėlė į šiaurę, kur iškilo nauji Čičen-Icos ir Ušmalio miestai, kuriuose formavosi naujoji kultūra. Tačiau jie neprilygo ankstesniems ir 16 a. juos galutinai užkariavo ispanai.
Viena iš galimų majų kraustymosi priežasčių masinis miškų iškirtimas. Tai galėjo temperatūrą pakelti 3-50, o kritulių sumažinti 20-30%. Kartu būtų sukelta ir dirvos erozija. O visa tai turėjo sukelti maisto trūkumą.
Mokslininkai, tyrę nuosėdas Cariaco baseine, šiaurės Venesueloje, nustatė, kad buvo trys nepaprastų sausrų periodai: 810, 860 ir 910 m. Tos datos atitinka tris majų žlugimo fazes. Ir šiaip, visą 9 a. lijo mažiau normos. Tačiau majų tyrinėtojai šiuos naujus duomenis sutinka įtariai, nes galėjo veikti daugybė veiksnių. Kodėl, - klausiama, - paskutinis ir didžiausias majų centras Chichen Itza klestėjo sausringiausioje vietoje?" Be to, juk majai laikėsi 1500 metų iki tol, - ir per tą laikotarpį neabejotinai buvo įvairiausių klimato anomalijų.
12. Nauja akmens plokštė
2003 m. pabaiga: Akmens plokštė su piešiniu ir hieroglifais rasta XXI šventyklos šone (Chapas radimvietė Meksikoje). Kairėje pavaizduotas karalius Kinich Akhal Mo` Nahb` III. Užrašas prie centre esančios figūros, sėdinčios jaguaro kailiu paklotame soste, teigia, kad tai dievybė (ar sudievintas protėvis), kurios vardas baigiasi U` Kix Chan. Šis vardas sutinkamas Palenque karališkoje genealogijoje ir spėjama, kad jis valdė olmekų laikais (sakoma, kad yra gimęs 993 m. pr.m.e.).
Tęsinys >>>>
Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
Vartiklio naujienos
NSO svetainė