Va tai šeimynėlė! Matematika. Logika. Lithuanian

Dvejetainė algebra – nelengvas matematikos skyrius. Bet čia kalbėsime apie jos pagrindinį sukūrėją Dž. Bulio (George Boole, 1815-1864) šeimą – tėtis, motina ir 5 dukterys. Dž. Bulio žmona Meri Everest (1832-1916) buvo D. Everesto, Indijos generolo-inspektoriaus, 1841 m. atlikusio Indijos trianguliaciją ir kurio garbei pavadintas Džomolungmos kalnas Džodžas Bulis

Himalajuose, giminaitė. Meri Everest suprato vyro mokslines idėjas ir skatino jo tyrinėjimus. Jam mirus, ji iš Airijos grįžo į Angliją ir sukūrė savą edukacinę filosofiją. Taip pat domėjosi Darvino teorija. Ji parašė kelis darbus – paskutiniajame („Algebros filosofija ir malonumai“, 1909) skelbė jo matematines idėjas.

Penkios dukros – tačiau kokios! Dvi jų tapo garsiomis mokslininkėmis. Bet tik vidurinioji Alicija (Alicia Boole Stott, 1860–1940) paveldėjo tėvo matematinį talentą ir tapo daugiamačių erdvių žinove. Ji yra įvedusi terminą „politopas“. Liusė (Lucy Everest Boole, 1862-1904) tapo pirmąja Anglijos moterimi profesore, užėmusia chemijos katedros vadovo postą. Ji sukūrė procedūrą „vimdančio akmens“ gamybai (1889).

Kitos dvi tapo garsių mokslininkų žmonomis. Vyriausioji Merė (Mary Ellen, 1856-1908) ištekėjo už britų matematiko ir fantasto Č. Hintono (1853-1907), žinomo apysaka „Nutikimas Flatlandijoje“ (1880), aprašančios gyvenimą dvimačiame pasaulyje. Iš Hintonų šeimos palikuonių trys anūkai tapo žinomais mokslininkais Viljamas ir Džoana (1921-2010, viena iš nedaugelio moterų, dalyvavusių kuriant atominę bombą) – fizikais, Hovardas (1912-1977) – entomologu.

O Margarita (Margaret Taylor, 1858-1935) ištekėjo už britų matematiko ir mechaniko Dž. Teiloro (1886-1975), užsiėmusio skysčių dinamikos ir bangų tyrimais. O jauniausioji Etelė Lilina (Ethel Lilian Voynich, 1864–1960) tapo rašytoja ir kompozitore, romano „Gylys“ (1897), ypač išpopuliarėjusio Rusijoje (1955 m. pagal jį pastatytas filmas su D. Šostakovičiaus muzika), autore. Ji ištekėjo lietuvių-lenkų kilmės revoliucionieriaus M.V. Voiničiaus, geriausiai žinomo „Voiničiaus rankraščiu“.

Džordžas Būlis (George Boole, ) – savamokslis anglų matematikas, vienas iš matematinės logikos pradininkų, filosofas. Jo koncepcijų išeities taškas – algebros ir logikos analogija, aritmetinių veiksmų taikymas logikos klasėms. Jo darbai padėjo pagrindus informatikos teorijai.
Išaugo neturtingoje amatininkų šeimoje, kurioje tėvas, domėjęsis matematika ir logika, su jomis supažindino sūnų. 17 m. pradėjo dirbti mokykloje ir vienaip ar kitaip pedagogine veikla užsiėmė visą gyvenimą (nuo 1849 m. profesoriavo Airijos Korko Karalienės koledže). Mirė nuo plaučių uždegimo.
Pirmasis straipsnis „Analitinių transformacijų teorijos tyrinėjimai“ (1840) padėjo susidraugauti su „Kembridžo matematinio žurnalo“ redaktoriumi D. Gregoru – šiame žurnale jis paskelbė 22 straipsnius (nemažai kitų – kituose žurnaluose). Be straipsnių išleido ir kelias monografijas, tapusias klasikinėmis. O apie simbolinio metodo taikymą logikoje pirmąkart pasisakė straipsnyje „Logikos matematinė analizė“ (1847). Vienok, Būlis nelaikė logikos matematikos dalimi, tik matė jų didelį sąryšį – ir parodė, kad įvesti simboliniai pažymėjimai tenkina reikalavimus matematiniams veiksmams, tad loginiai teiginiai gali būti suvesti į lygčių formą. „Mąstymo dėsnių tyrimuose...“ (1854) pateikė bendrą simbolinio loginės išvados išvedimo metodą (antroji šio traktato dalis liečia tikimybių teoriją). Be logikos užsiėmė ir matematine analize, kuriai skyrė du darbus: „Apie diferencialines lygtis“ (1859) ir „Apie baigtinius skirtumus“ (1860).
Greta matematikos ir logikos domėjosi filosofija, o taip pat krikščioniška teologija, lygindamas Trejybės doktriną su trimis erdvės matavimais (ir netgi ketino tapti dvasininku). Išsakė mintis apie pasaulio „Aukščiausiąją protingą priežastį“. Jo garbei pavadintas krateris Mėnulyje ir matematinės logikos sritis (Būlio algebra).
Taip pat skaitykite >>>>>