Chess assassin

Fišerio „šimtmečio“ partija   

Skaitiniai
 
Fantastika
 
Lithuanian.Net
 
NSO.LT
 
 
Papildomai skaitykite:
Pirmasis čempionų mačas
Magiškieji šachmatai
Olandiškoji gynyba
Fišeris: išprotėjęs genijus
Kur eina karalius – didelė paslaptis: A.Karpovas
Bilbao meistrų turnyras: kepurė uždėta
Šachmatų olimpiada, 2010
Pusiaukelļ Nandžinge
Anandas-Topalovas: Permainingai agresyvi pradžia
Anandas-Topalovas: Ant skustuvo ašmenų
Olandiškas pretendentų pėdsakas
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Tos nepaprastos figūrėlės
Cirko direktoriaus duktė
Tomas Manas. Mano vasarnamis
Paviliota senovinio žaidimo
Žydų tauta sukurta dirbtinai
Leonardas da Vinčis
Forumas apie šachmatus
Antigravitacija
Topologija
Pažinkime kitokius Druskininkus

Taip pat skaitykite: Fišeris: išprotėjęs genijus

1956 m. spalio mėnuo. 13-metis Bobis raudonu kilimu dengtais Maršalo šachmatų klubo laiptais paskubomis užlipa, šokčiodamas per du laiptelius; užlipa ir į=engia į Didžiąją salę. Tai nebuvo jo pirmasis apsilankymas. Jis jau buvo pradėjęs dažnai lankytis čia ir kituose Niujorko šachmatų klubuose. Šį 10-ojoje gatvėje, tarp 5-osios ir 6-osios aveniu esantį klubą lankė pasaulyje pripažinti meistrai, tad jis garsėjo čia vykusiomis karštomis kovomis. Čia paskutinį kartą pasirodė Jose Raul Capablanca, greituosius šachmatus žaidė Aleksandras Aliochinas. Čia žaisti šachmatais mokėsi Nobelio premijos laureatas Sinclair Lewis. Dailininkas Marcel Duchamp gyveno vos ne kitoje gatvės pusėje ir buvo Klubo nariu, o vėliau tapo aistringu Fišerio gerbėju.

Prabangi klubo aplinka reikalavo ir atitinkamai rengtis. Bobio kasdieniai marškinukai be rankovių, sulamdytos kelnės ir „snikeriai“ erzino Karoliną Maršal, Franko Maršalo našlę ir ilgametę Klubo vadovę. Ji kelis kartus perspėjo Bobį apie jo netinkamą aprangą ir net grasino, kad jo neįsileis, tačiau Bobos jos neklausė. Victory of young Robert Fisher

Tą spalio vakarą Robertas Fišeris turėjo žaisti kviestinio Rosenwald‘o memorialiniame turnyro 7-ojo turo partiją. Robertas gavo kvietimą kaip prieš 3 mėn. vykusio JAV jaunių čempionato laimėtojas. Kiti 11-a žaidėjų buvo iš stipriausių JAV šachmatininkų rato, tad turnyras kėlė didelį susidomėjimą Klubo nariams. Tą vakarą Fišerio varžovu buvo koledžo profesorius Donaldas Byrne, tarptautinis meistras, buvęs JAV čempionas, labai agresyvaus stiliaus žaidėjas. Juodaplaukis, elegantiškai apsirengęs ir kalbantis, 25-metis D. Byrne aukštai iškeltoje rankoje tarp dviejų pirštų laikė cigaretę, alkūnėmis parėmęs stalą, aristokratiškoje pozoje.

Regina palydėjo Bobį į Klubą, bet jam pradėjus žaisti, išėjo į gretimą knygyną, kur buvo daugybę naudotų knygų. Ji žinojo, kad Bobis užtruks kelias valandas. Iki tol Bobis dar nebuvo laimėjęs turnyre, tačiau 3-me ture pasiekė lygias, ir atrodė, kad kaskart žaidžia vis stipriau, mokydamas iš meistrų, su kuriais žaidė.

Prieš D. Byrne Fišeriui teko juoda spalva. Žurnaluose ir knygose panagrinėjęs Byrne žaistas partijas, Fišeris kažkiek nutuokė apie jo stilių ir dažniausiai naudojamas strategijas. Tad jo pasirinkimas buvo tipinis – žaisti kas neparanku Byrne ir norisi išbandyti pačiam – tai, kas vadinama Griunfeldo gynyba. Bobis žinojo debiuto pagrindus, tačiau nebuvo įsigilinęs į jo pinkles. Esmė buvo – leisti baltiesiems užimti centrą ir turėti aiškų taikinį savo atakai. Tai nebuvo klasikinė traktuotė, partijos eigoje galo kilti labai įvairios konfigūracijos, tačiau tai Fišeriui suteikė šansą.

Kadangi Fišeris neprisiminė teisingos ėjimų tvarkos, jis ją turėjo atrasti sulig kiekvienu ėjimu, todėl gana greitai ėmė jausti laiko stygių. Vis labiau besinervindamas, jis kramtė nagus, žaidė su plaukais, sėdėjo ant sukryžiuotų kojų, rėmėsi alkūne į stalą, padėdamas smakrą tai ant vienos rankos, tai ant kitos. Byrne ką tik buvo laimėjęs prieš Samuelį Reševskį, stipriausią turnyro didmeistrį, tad jo sugebėjimų nereikėjo nuvertinti. Bobis nepanikavo, tačiau jam klojosi nelengvai.

Aplink staliuką ėmė būriuotis smalsuoliai, ir kiekvienąkart, kai Bobis eidavo į mažą kambariuką už scenos, jam tekdavo tiesiog brautis pro minią. Bobis prašė juos laikytis tylos, tačiau jie jautėsi įžeisti. Be to, dėl šilto oro ir didelio žmonių kiekio, salėje buvo tvanku. Fišerio skundus organizatoriai girdėjo, tačiau nieko tąkart negalėjo padaryti (kitais metais buvo įrengtas oro kondicionierius).

Nepaisant diskomforto, Fišeris paniro į žaidimą. Nelauktai, jau po 11-os ėjimų, jis beveik stebuklingai įgavo aiškų pranašumą. O tada žirgu paėjo į laukelį, kur jį galėjo nukirsti jo priešininkas. „Ką jis daro? – kažkas tarstelėjo. – Tai pražiopsojimas ar auka?“ Netrukus visiems tapo aišku – tas žirgo manevras buvo puikus. Byrne nekirto žirgo – po salę nuvilnijo visuotinas murmesys.

Fišeriui buvo telikę vos 20 minučių iki 40 ėjimų kontrolės – o jis tebuvo padaręs 16-ka ėjimų. Ir tada jo gili intuicija jam pakuždėjo, kad yra nepaprasta galimybė, galinti kardinaliai pakeisti poziciją ir partijai suteikti ypatingą reikšmę. O kas, jei leisčiau Byrne nukirsti valdovę, stipriausią šachmatų figūrą? Žaidimas be valdovės luošas, tačiau jei Byrne nukirtęs juodųjų valdovę susilpnins savo poziciją ir turės mažiau galimybių pulti ar gintis?

Ta idėja Bobiui kilo pamažu, instinktyviai, be jokių tikslių apskaičiavimų. Jis nebuvo tikras dėl valdovės aukos pasekmių, tačiau sužaidė azartiškai. Jis mąstė, jei Byrne nepriims valdovės aukos, jis pralaimės, jei jei priims – irgi pralaimės! Ką Byrne bedarytų, jis pasmerktas, nors žaidimas toil gražu dar nesibaigia.

Byrne kirto valdovę – dabar jau Bobis buvo taip įsigilinęs į žaidimą, kad negirdėjo visą salę apėmusio murmėjimo. Jis kitus ėjimus leido tarsi nuodingas strėles, nekantriai laukdamas Byrne atsakymų. Matyt, jis jau numatė per 20 ėjimų į priekį. Paskubomis darydamas ėjimus, Fišeris visai nerodė emocijų, sėdėjo sustingęs tarsi Buda. Tuo tarpu salė šurmuliavo: „Neįtikėtina! Byrne pralaiminėja nežinomam trylikamečiui iš niekur!”

41-uoju ėjimu, po 5-ių valandų žaidimo, su kiek smarkiau plakančia širdimi, Bobis drebančia dešine ranka paėmė bokštą, tyliai padėjo ant lentos, ir tarė: „Matas!” Jo draugiškas varžovas atsistojo ir jiedu paspaudė rankas. Byrne suprato, kad jis ką tik pralaimėjo vieną iš neįtikėtiniausių partijų ir taip tapo šachmatų istorijos dalimi. Keli žmonės ėmė ploti, bet tik suerzindami kitus, partijų nebaigusius žaidėjus, kuriems nebuvo svarbu, kad vos už poros metrų gimsta nauja istorija. Jiems terūpėjo jų pačių partijos.

Taip gimė Šimtmečio partija, kaip ją pakrikštijo turnyro teisėjas Hansas Kmochas. Partija pasirodė laikraščiuose ir šachmatų žurnaluose. Ir visur Robertui Fišeriui pranašauta nepaprasta ateitis. O partija tyrinėjama jau per 50 metų ir dar ilgai bus šachmatų kanone.

Štai toji partija!

D. Byrne – R.Dž. Fišeris, 1956, Rosenwald’o turnyras Niujorke, 7 turas, 0-1
Griunfeldo gynyba, D97

1. Žf3 Žf6 2. c4 g6 3. Žc3 Rg7 4. d4 0-0 5. Rf4
Byrde vengia senosios indiškosios gynybos (su 5. e4), nes buvo girdėjęs prieš jį sėdintis berniokas jau yra vienas geriausių šio debiuto žaidėjų šalyje.

5. ... d5 6. Vb3 dc 7. V:c4 c6 8. e4 Žbd7 9. Bd1 Žb6 10. Vc5 Rg4 11. Rg5?!
11. Re2 su sekančiu 12. 0-0 yra patikimesnis planas. Dabar atsirado galimybė taktiniam smūgiui.
D. Byrne-R. Fisher

11. ... Ža4!!
Reuben Fine prie ėjimo prirašė tris šauktukus („Įspūdingiausios partijos“) ir pavadino „nuostabiu atsaku”. Floras ir Botvinikas žurnale „64” jį vadino “pribloškiančiu” ir pan.

12. Va3
Priverstinis ėjimas, nes žirgo auką priimti negalima: 12. Ž:a4 Ž:e4 13. Vc1 (13. V:e7 Va5+ 14. b4 V:a4 15. V:e4 Bfe8 16. Re7 R:f3 17. gf Rf8 ir juodieji laimi) 13. ... Va5+ 14. Žc3 R:f3 15. gf Ž:g5 ir juodųjų padėtis aiškiai geresnė (Šipovas).

12. ... Ž:c3
Partiją stebėjęs didmeistris čia tarstelėjo, kad juodieji tiesiog pralaimi.
Ir iš tikro, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis ėjimas tik padeda baltiesiems susikurti stipresnį pėstininkų centrą, tačiau Fišerio planas tiesiog priešingas. Pašalinęs žirgą laukelyje c3, atsiranda galimybė aukoti kokybę su Ž:e4 ir nušluoti baltųjų centrą, o šių karalius lieka įstrigęs centre.

13. bc Ž:e4!
Fine ir Reinfeld deda du šauktukus.

14. R:e7 Vb6!
D. Byrne-R. Fisher

15. Rc4
Kirsti bokštą nepatariama: 15. R:f8 R:f8 16. Vb3 Ž:c3! Ir juodųjų padėtis aiškiai geresnė (Gligoričius)

15. Ž:c3
Juodieji daro vienas už kitą geresnius ėjimus (I. Černiovas)

16. Rc5
16. V:c3 Bfe8 17. R:f7+ K:f7 18. Žg5+ K:e7 (įdomu, kad 18. ... Kg8?? suteikia varžovui įspūdingą galimybę 19. Vc4+ Re6 20. V:e6+ Kh8 21. Žf7+ Kg8 22. Žh6+ Kh8 23. Vg8+ B:g8 24. Žf7+) 19. 0-0 R:d1 20. B:d1 Vb5 ir juodieji laimi.

16. ... Bfe8+ 17. Kf1
D. Byrne-R. Fisher

17. ... Re6!!
Šis ėjimas 13-mečiui atnešė pasaulinę šlovę. R. Fine ėjimą pažymėjo 4-iais šauktukais.

18. R:b6
Kiti ėjimai tik blogesni:
a) 18. R:e6 Vb5+ 19. Kg1 Že2+ 20. Kf1 Žg3 21. Kg1 Vf1+! 22. B:f1 Že2# (vadinamasis „Filidoro matas“)
b) 18. V:c3 V:c5+ 19. dc R:c3 20. R:e6 B:e6 (-+) – juodieji turi pėstininką viršaus ir nesunkiai laimi;
c) Rd3 Žb5 su aiškia persvara

18. ... R:c4+
Prasideda viena didžiausių karaliaus medžioklių šachmatų istorijoje, suteikianti didelė estetinį malonumą.

19. Kg1
19. Bd3 R:d3+ 20. Kg1 Že2+ 21. Kf1 Žf4+ 22. Kg1 ab ir baltieji viską praranda.

19. ... Že2+
Prasideda šachuojantis „vėjo malūnas“ (arba „girnos“, kurios viską sumala) – vokiečiai tai vadina „zwickmuhle“.

20. Kf1 Ž:d4+
Sunaikinus d4 pėstininką, laukelyje c3 žirgą gins rikis g7.
Šis taktinis scenarijus, kai karalius nuolat šachuojamas, vadinamas „malūnu“.

21. Kg1
21. Bd3 ab 22. Kg1 (po 22. Vc3 Ž:f3 krenta valdovė) 22. ... Že2+ 23. Kf1 Žf4 ir baltųjų padėtis beviltiška.

21. ... Že2+ 22. Kf1 Žc3+ 23. Kg1
D. Byrne-R. Fisher

Šioje padėtyje juodieji turi, kaip minimumą, lygiąsias. Tačiau jie nori daugiau!

23. ... ab 24. Vb4 Ba4! 25. V:b6 Ž:d1
D. Byrne-R. Fisher

Bobis turi bokštą, dvi lengvas figūras ir pėstininką už valdovę – daugiau, nei pakanka skaičiuojant matematiškai. Tačiau jis dar turi ir matu grasinančią ataką. Liko tik technikos dalykas – vis tik Byrne dar nenori pasiduoti 13-mečiui geltonsnapiui. Game sheet of young Robert Fisher

26. h3 B:a2 27. Kh2 Ž:f2 28. Be1 B:e1 29. Vd8+ Rf8 30. Ž:e1 Rd5
Vietoje paprasto valdovės sparno pėstininko žygio į valdoves, jaunasis Fišeris renkasi matuojančią ataką.

31. Žf3 Že4 32. Vb8 b5 33. h4 h5
Juodųjų visos figūros (ir net pėstininkai) apgintos, o baltųjų valdovė neturi ką veikti – puikios technikos požymis.

34. Že5 Kg7 35. Kg1
D. Byrne-R. Fisher

Kad išvengtų galimo "surišimo" ... Rd6, tačiau dabar juodiesiems susidaro galimybė matuoti.

35. ... Rc5+ 36. Kf1
Byrne jau beviltiškai įpainiotas Fišerio matuojančiame tinkle!
36. Kh2 Žd2 grasinant
a) 37... Žf1+ 39. Kh3 R:g2#
b) 37. ... Kh1 Ba1+ 38. Kh2 Žf1+ 39. Kh3 Ba2 ir matas neišvengiamas

36. ... Žg3+ 37. Ke1 Rb4+
Buvo galima užmatuoti ir greičiau:
a) 37. ... Be2+ 38. Kd1 Rb3+ 39. Kc1 Ra3+ 40. Kb1 Be1#
b) 37. ... Rb3 38. Vh8+ K:h8 39. Ž:f7+ Kg7 40. Žd6 Be2#

38. Kd1 Rb3+ 39. Kc1 Že2+ 40. Kb1 Žc3+ 41. Kc1 Bc2#
0-1
D. Byrne-R. Fisher, Final Position