Chess assassin

Tekstai apie šachmatus   

Magiškieji šachmatai      

Skaitiniai
 
Fantastika
 
NSO.LT
 
 
Papildomai skaitykite:
Mikėnas ir čempionai
Tos nepaprastos figūrėlės
Cirko direktoriaus duktė
Pirmasis čempionų mačas
Fišeris: išprotėjęs genijus
Kur eina karalius–didelė paslaptis
Permainingai agresyvi pradžia
Kompiuterinių žaidimų filologija
Šachmatai: karas ir likimai
Didžiųjų duomenų mitas
NSO numizmatikoje

Žmonės šachmatais žaidžia jau per 1,5 tūkst. m. O 11 a. šachmatais jau žaidė visoje Europoje ir Skandinavijoje. Atsirado savi taisyklių variantai ir savos figūrų gaminimo tradicijos.

1831 m. Malkolmas Maklaudas iš Peni-Donaldo kaimo Luiso-ir-Hario salos1) (Išorinių Hebridų salynas) vakarinėje dalyje surado lobį. Akmeninėje ertmėje, esančioje 5 m gylyje ir matomoje tik atoslūgio metu, jis rado unikalias šachmatų kaulines figūrėles. Kiek jų buvo pradžioje – neaišku. Dabar žinome apie 78 – iš jų 67-ios Britų muziejuje. Luiso šachmatai: karaliai

Greičiausiai jos priklausė skirtingiems rinkiniams. Dauguma mano, kad rinkinių buvo 4 – tada viso figūrėlių būtų 128. Iki jų trūksta (pagal dabartinius pavadinimus) vieno žirgo, 4 bokštų ir 45 pėstininkų. Tačiau kai kurie nurodo nemažus 19-os išlikusių pėstininkų skirtumus ir teigia, kad rinkiniai buvo 5-i (su 160 figūrų). Apie trūkstamų figūrų likimą nieko nežinoma.

Visų figūrų vienas stilius, tačiau jų detalės skiriasi, Tarkim, 6 karaliai su barzda, o 2 – nusiskutę. Beje, 7-ių karalių plaukai supinti į storas kasas, o vieno pakirpti ties pečiais. „Karalienių“ kairė ranka padėta ant kelių ir arba prilaiko dešinės rankos alkūnę arba laiko ragą su vynu. Rikiai irgi kiek skiriasi – 7-i sėdi soste, o 9-i stovi. Ypač įdomūs bokštai. Ketvertas jų pavaizduoti kaip berserkai2), įsikandę savo skydus. Tačiau įdomiausi pėstininkai – jos primena antkapių plokštes, kurių kai kurios papuoštos ornamentais.

Dauguma figūrėlių iš jūrų vėplio ilčių, kitos – iš banginio danties. Jos pagamintos apie 1150-1200 m. Data nustatyta pagal aprangos ir ginkluotės ypatybes. Pvz., tiesios rikių mitros3) tapo madingomis kaip tik apie 1050-uosius. Belieka tik spėti, kas jas pagamino? Drožimo stilius, būdingi skandinaviški sostų ornamentai bei berserkų pavaizdavimas kelia mintį, kad jas sukūrė vikingai. Tačiau kurios šalies? Pagrindinės hipotezės dvi: norvegų ir islandų.

Norvegų versijos šalininkai mano, kad figūras pagamino Troncheimo4) meistrai. Mat ir Luiso sala tais laikais priklausė norvegams – Išoriniai Hebridai škotiškais tapo tik 1266 m. O ir panašumų yra su panašaus laikotarpio stambesnėmis skulptūrėlėmis iš Troncheimo. Ir pagaliau karalienės kaip iš akies trauktos panašios į kaulinės valdovės, 19 a. 9-e dešimtm. rastos Troncheime, piešinį. Deja, pati figūra dingo dar 19 a., bet piešinys išliko.

Norvegų versijos šalininkai mano, kad figūras pagamino skirtingi meistrai, tačiau vienose dirbtuvėse. O štai islandiškoji versija jų autorystę priskiria meistrei Margaritai, pagarsėjusiai tuo, kad iš vėplio ilčių išdrožė Palui Jonsonui (1155-1211) vyskupo lazdos galvą išlikusią iki mūsų dienų. Yra užuominų, kad ji dalyvavo kuriant pertvarą Skaulholto5) katedroje. Šią versiją pateikė islandų istorikas-mėgėjas Gudmunduras Torarinsonas, pasiremdamas mažai žinoma „Saga apie vyskupą Palą“, datuota 13 a.

Ir juk 2011 m. rado Islandijoje iš stambios žuvies kaulo išdrožtą šachmatų bokštą vaizduojamą kaip karį-barseką! Ir jis labai panašus į bokštus iš Luiso. Islandiška versija pristatyta Britų muziejaus surengtoje konferencijoje ir laikoma įdomia.

Bet kaip šachmatai pateko į Luiso salą?

Kapitono Tomo „Pastabose apie šachmatus iš Luiso salos“ (1863) pateikiama legenda apie vietos piemenį, nužudžiusį ir apiplėšusį jūreivį iš sudužusio laivo. Maišą su šachmatais jis paslėpė, tačiau vėliau negalėjo jo paimti, nes jį sugavo ir pakorė. Kitoje legendos versijoje minimas piemens vardas Rudasis Gilis ir pateikiama nauja detalė: veiksmas vyko 16 a. O vietoje jūreivio veikia iš prekinio laivo pabėgęs berniukas. Maišą su šachmatais jis, matyt, pavogė iš kokio nors pasiturinčio norvego. Luiso šachmatai: bersekas

Dar yra versija susijusi su vienuolynu prie Uigo ežero, kur buvo įsikūrę „juodosios moterys“. Tada aiškėtų, kodėl šachmatus slėpė – šis žaidimas buvo labai populiarus vienuolynuose, tačiau bažnyčia jį draudė iki pat 14 a. Deja, nėra jokių patvirtinimų apie vienuolyno prie Uigo egzistavimą.

Dar vieną versiją išsakė Koldvelas iš Škotijos nacionalinio muziejaus remdamasis kažkokia 13 a. vidurio ode Angusui Morui Ostrovnui. Joje minima, tad tasai šachmatus paveldėjo iš tėvo Donaldo. Angusas joje vadinamas Luiso karaliumi. Mokslininkas išsakė ir mintį, kad figūrėlės buvo naudotos ir žaidžiant chnefataflį6). Šis senovinis žaidimas 10-11 a. buvo užmirštas, o gal tiesiog sakralizuotas.

Juk kaip indiškame variante, žaidimo lenta simbolizavo visatą. 4-ios jos puses išreiškė 4-is elementus: žemę, orą, ugnį ir vandenį. O kartu ir 4-is metų laikus. Sužaista partija leidžia sužinoti ateitį, pvz., kautynių baigtį – ir taip labiau primena būrimą. Gaila, kad tų būrimų aiškinimai buvo slapti ir neišliko.
Luiso šachmatai


Pastabos

1) Luiso sala - šiaurinė Škotijos Luiso–Hario, didžiausios Išorinių Hebridų grupėje, salos dalis. Apie 17 tūkst. gyv. Svarbiausia gyvenvietė – Stornovėjus. Sala kalnuota, gausu ežerų ir pelkių. Krantai skardingi, raižyti. Pietinė salos dalis – Haris; šios dvi dalys priklauso skirtingoms grafystėms. Salos centrinėje dalyje yra Uigo ežeras.

2) Berserkas - senovės germanų ir skandinavų karys, save pašventęs Odinui. Prieš mūšį jie suau sužadindavo agresyvumą (matyt, musmirėmis arba alkoholiu), mūšyje pasižymėdavo ypatingu aršumu, sidelė jėga, staigia reakcija ir nejautrumu skausmui. Pavadinima kilo iš sevovės norvegų kalbos ir reiškia „lokio kailis“ arba „be marškinių“.

3) Mitra - tai šventinis galvos apdangalas dėvimas popiežiaus paskirtų vyskupų, kardinolų ir paties popiežiaus.
Kita reikšmė - iranėnų saulės dievas.

4) Trondheimas - uostas Norvegijos centre, prie Trondheimo fiordo. 147 tūkst. gyv.; mieste gyvena ir apie 15-20 tūkst. studentų, neregistruotų kaip nuolatiniai gyventojai, nes 1968 m. čia įkurtas Mokslo ir technologijos universitetas. Iki 1380 m. buvo Norvegijos sostinė. Viena miesto įžymybių yra 11 a. virš karaliaus Olafo II kapo pastatyta Nidaro katedra (Nidarosdomen).

5) Skaulholtas - miestas Islandijos pietuose, prie Chvitau upės, svarbus religinis centras. Čia 1056 m. įsteigta pirmoji šalies vyskupija, 1801 m. perkelta į Reikjaviką. Nauja katedra statyta 1956-63 m.

6) Chnefataflis - senovinis skandinavų žaidimas, pirmąkart paminėtas dar 3 a., vėliau atvežtas š Britaniją, Islandiją ir kt. Žaidimo lenta turėjo nelyginį langelių kiekį nuo 7x7 iki 19x19. Ji dažnai turėjo skylutes, į kurias buvo įbedamos figūros. Karalius vadintas hnefi (kumštis) ir išsiskyrė dydžiu. Pirmą ėjimą darydavo juodieji.