Chess assassin

Kur eina karalius – didelė paslaptis...   

Skaitiniai
 
Fantastika
 
Lithuanian.Net
 
NSO.LT
 
 
Papildomai skaitykite:
Forumas apie šachmatus
Olandiškoji gynyba
Mikėnas ir čempionai...
B.Fišerio „šimtmečio“ partija
Kur eina karalius – didelė paslaptis: A.Karpovas
Bilbao meistrų turnyras: kepurė uždėta
Šachmatų olimpiada, 2010
Pusiaukelļ Nandžinge
Anandas-Topalovas: Permainingai agresyvi pradžia
Anandas-Topalovas: Ant skustuvo ašmenų
Olandiškas pretendentų pėdsakas
Fišeris: išprotėjęs genijus
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Tos nepaprastos figūrėlės
Šachmatai: karas ir likimai
Cirko direktoriaus duktė
Tomas Manas. Mano vasarnamis
Paviliota senovinio žaidimo
Parabolės lenktas likimas
Pažinkime kitokius Druskininkus
Teliavelis – saulės kalvis

19 a. 9-o dešimtm. pradžioje savo pasiekimais ypač išsiskyrė du šachmatininkai. Netituluotu „šachmatų karaliumi“ buvo vadinamas daugelio turnyrų ir mačų nugalėtojas Vilhelmas Steinicas (1836-1900), tačiau į jo šlovę ėmė kėsintis Johanas Cukertortas (1842-1888). Jis jau buvo įveikęs Steinicą mini-mače (1,5:0.5), o 1883-ais jis iškovojo pirmąjį savo prizą dideliame tarptautiniame turnyre Londone, Steinicą aplenkęs net trimis (!) taškais. Nepaprastas kombinacinis Cukertorto menas šachmatų mėgėjus žavėjo nepalyginamai smarkiau nei pozicinis Steinico meistriškumas nepasižymintis išoriniu efektyvumu. Steinico savimeilė buvo užgauta ir jis iškvietė Cukertortą dvikovai (laimei, šachmatų).

Tačiau sėsti prie šachmatų lentos net tais riteriškais laikais buvo ne taip paprasta. Derybos dėl mačo sąlygų užtruko beveik trim metus. Būsimi varžovai puldavo bartis kiekviena proga, vienas kitą apiberdami užgauliomis replikomis. Visa tai buvo daroma viešai, tad dar labiau buvo kaitinama ir išpučiama spaudos.

Pagrindine kliūtimi buvo varžybų vietos parinkimas. Cukertortas buvo už Londoną, kuriame gyveno ir turėjo daug gerbėjų, Steinicas (1883 m. emigravęs į JAV) siūlė kitą miestą nei Anglijos sostinė. Kai jau rodės, kad viltys, kad mačas įvyks, jau galutinai žlugo, Cukertortas nusileido ir sutiko keltis per vandenyną, kad suremtų ietis Steinico „lauke“, trijuose JAV miestuose: Niujorke, San Luise ir Niu Orleane.

Daug ginčų kėlė ir prizinio fondo klausimas, tačiau ir čia pavyko susitarti. Kiekvienas dalyvis įnešė po 2000 dolerių užstatą. Aišku, ne iš savo kišenės. Sirgaliai už savo favoritą statė tam tikrą sumą. Pralaimėjimo atveju jie tuos pinigus prarasdavo, tačiau laimėjimo atveju gaudavo 150%. Taip pats mačo nugalėtojas gauna tik 1000 dolerių, o pralaimėjęs – nė grašio.

Gali pasirodyti, kad tų laikų prizų sumos tiesiog nesulyginamos su šiuolaikinėmis. Tačiau tai ne visai taip. Prieš pusantro šimto metų doleris buvo gerokai stabilesnis, o jo perkamoji galia šiandieninė viršijo kelias dešimtis kartų. Tad jau pats pirmasis mačas dėl šachmatų karūnos pagrindė „šachmatinę komerciją“, vėliau įteisintą Ch. Kasablankos, o 20 a. į tikras aukštumas iškeltas R. Fišerio.

Savitai įdomios mačo sportinės sąlygos. Kova turėjo trukti tol, kol kuris nors varžovas iškovos 10 pergalių. Partijų skaičius nebuvo ribojamas, lygiosios nebuvo skaičiuojamos. Esant rezultatui 9:9 turėjo būti skelbiamos lygiosios. Ši sąlyga rodo varžovų nenorą atiduoti lemtį vienai vienintelei partijai.

Būtent tą aplinkybę ir nurodė R. Fišeris, kai 1975 m. iškėlė savo reikalavimus mačui dėl pasaulio čempiono vardo. Tačiau amerikietis kažkodėl „neprisiminė“, kad nei Steinicas, Cukertortas nesiekė, kad lygiųjų atvejų būtų laikomi čempionais, o, antra, jau vykstant mačui, jie susitarė, kad rezultatui tapus 9:9, jie tęstų kovą dar iki 8-ių pergalių.

Susitarime dėl mačo buvo atskirai nurodyta, kad nugalėtojas bus paskelbiamas „šachmatų karaliumi“. Verta paminėti ir kelis kitus įdomius punktus, tame tarpe ir apie partijos perkėlimą vieno iš varžovų ligos atveju ir net sužaistų partijų tekstų „autorines teises“ (kas, beje, nei tame, nei vėlesniuose mačuose nebuvo realizuota). Visą susitarimą sudarė 18 punktų (apie „pažangą“ liudija kad ir tai, kad 1975 m. mačo reglamentas buvo jau iš 120 punktų).

Cukertortas-Steinicas Galiausiai 1886 m. sausio 11 d. 2:00 (Niujorko laiku) 5-osios aveniu esančioje „Cartiers Academy“ didžiojoje salėje V. Steinicas ir J. Cukertortas sėdo prie garsiojo šachmatų staliuko, prie kurio prieš 30 m. savo pirmąsias stebinančias partijas laimėdavo legendinis Polis Morfis.

Tų metų Amerikos laikraščiai perteikia mačo aplinką. Korespondentai dėmesš buvo sufokusavę į smulkmenas, kurios šiuolaikiniams skaitytojams gali pasirodyti įprastomis ir nevertomis dėmesio. Tik nereikia užmiršti, kad tada daug kas vyko pirmąkart pasaulyje.

Pirmąkart šachmatų varžybos vyko specialiai įrengtoje scenoje. Pirmąkart žiūrovų salėje, į kurią, didelei reporterių nuostabai, „veržėsi patekti netgi moterys“, trūko vietų. Pirmąkart žiūrovai partijas galėjostebėti didelėje demonstracinėje lentoje, o ėjimai buvo perduodami telegrafu ne tik į Amerikos miestus, bet ir transatlantiniu kabeliu į Londoną. Pirmąkart, kelių tūkstančių egzempliorių tiražu buvo išleista speciali mačo programa, o dienraščiai jam skyrė ištisus puslapius. Dar netobulos, bet jau visagalės masinės žiniasklaidos priemonės jau darė savo pirmąjį šachmatų biznį.

Štai kaip mačo pradžią aprašė „International chess magazine“: „Steinicas ir Cukertortas, lydimi savo sekundantų, pasirodė lygiai antrą. Sekundantai sustatė šachmatų figūras ir ištraukė burtus – kas pradės. Pirmasis ėjimas teko Cukertorto daliai. Varžovai sėdo prie stalo. Partija truko iki šešių vakaro. Tada buvo padaryta pietų pertrauka, po kurios partija tęsėsi dar valandą su ketvirčiu...“

Laiko kontrolė ryškiai skyrėsi nuo šiuolaikinių turnyrų. Pirmųjų 30 ėjimų apmąstymui buvo duota 2 val., o toliau – po valandą kiekvieniems 15 ėjimų. Į ceitnotą pateko tik Steinicas – Cukertortas žaidė nepaprastai greitai.

Varžovų amžius mažai skyrėsi. Steinicui buvo 49-eri, o Cukertortui – 43 m. Tačiau savo kūrybiniais požiūriais jie buvo skirtingose barikadų pusėse. O ir charakteriai skyrėsi. Štai aprašai iš vieno laikraščio:

„Cukertortas, ... liesas, trumpa, veidą įrėminančia barzdele. Kol jis apmąsto padėtį, jo akys liepsnoja... Netikėtai padarytas ėjimas panašus į žaibo kirtį... Cukertortas judresnis, nerimsta krėsle, trina rankas, noriai kalbasi su esančiais greta...“

Mačas vyko nepaprastai įtemptai ir dramatiškai. Laimėjęs pirmąją partiją, Steinicas tada pralaimėjo 4-ias iš eilės. Jo gerbėjų nusiminimui nebuvo ribų. Veltui juos guodė Steinicas, sakydamas, kad kova dar priešakyje, kad jo praktikoje tokie startai jau buvo nutikę... Tačiau štai po trumpos pertraukos varžovai pervažiavo iš Niujorko į San Luisą; ir Steinicas, apverktas gerbėjų, laimi tris partijas su vienomis lygiosiomis. Taigi, rezultatas susilygino. Baigiamoji dalis vyko Niu Orleane, kur Steinicas tiesiog sutriuškino savo priešininką, laimėjęs 6 pergales ir tik kartą pralaimėjęs. Mačas baigėsi jo pergale 10:5 (su 5-mis lygiosiomis) tapdamas pirmuoju „šachmatų karaliumi“.

Tačiau šachmatų pasaulis didelio džiaugsmo neparodė. Baisus Cukertorto krytis ir gana žema partijų kokybė, daugybė grubių klaidų, šachmatų mėgėjams sukėlė nemalonų įspūdį. Štai ką rašė vienas vokiečių laikraštis: „Mačas baigtas. Cukertortas gėdingai pralaimėjo, Steinicas paskelbtas pasaulio čempionu. Ber ar jis patenkintas mačo rezultatu? Viso pasaulio šachmatininkai, su įtampa stebėję mačo pradžią, atvėso jam vykstant, o galiausiai tapo nusivylę ir nepatenkinti. Jie laukė gigantų kovos, o susidūrė su atsargiu, netalentingu ‚jėgų išbandymu‘; jie matė, kd daugelyje partijų pergalė buvo pasiekta tik dėl klaidų; galiausiai jei pamatė, kad vienas ‚gladiatorių‘ pabaigoje taip nusilpo, kad buvo bejėgis ir nepajėgus kovoti pergalei...“.

Bet tai buvo pirmąkart – ir jie dar nežinojo, kiek fiziinų ir psichinių jėgų reikalauja tokie mačai. It to, kad Steinico pergalė buvo dėsninga, nes jis žaidė „teisingus“ šachmatus. Ir belieka stebėtis Em. Laskerio psichologinės įžvalgos, parašytos po daugelio metų, tikslumu: „Cukertortas tikėjo kombinacija, buvo apdovanotas kūrybiniu išradingumu... Tačiau didesnėje mačo partijų dalyje negalėjo pasinaudoti savo jėga, nes Steinicas, kaip atrodė, turėjo dovaną numatyti kombinaciją toli iki jos pradžios ir užkirsti kelią jos panaudojimui. Cukertortas visiškai nesuprato, kaip Steinicas gali laimėti trukdydamas kombinacijai“.

Matyt toji „profilaktinė strategija“ ir privertė Cukertortą atsisakyti įprastos taktikos, vertė būti atsargiu, kas sukėlė tiek neteisingų kaltinimų. Taip ir vėliau daugelyje mačų kombinacinio stilio šachmatininkai žiauriai pralaimėdavo, jei ignoruodavo klasikinius žaidimo principus.

Be to, Cukertortas buvo sutriuškintas ne tik šachmatinėje, bet ir psichologinėje kovoje. Tais laikais į šią žaidimo pusę dar nekreipdavo dėmesio... O nesėkmė tokio lygio mačuose neretai išmuša šachmatininkus iš vagos. Taip nublanko D. Bronšteino žaidimas po mačo su M. Botviniku (1951). O Reikjaviko „šešėlis“ visą gyvenimą persekiojo B. Spaskį. Taip neatsigavo ir Cukertortas – jo šachmatinė jėga gerokai nusilpo...

Mače Steinicas kovojo ne tik dėl vardo, bet ir dėl savo principų. Anot jo, šachmatai turo savo dėsnius ir žaisti reikia griežtai pagal planą, atsižvelgiant kiekvienos konkrečios padėties ypatybes. Atakuoti reikia tik tada, jei sukaupta daug smulkių pranašumų (laikinų ar ilgalaikių): geresnis išsivystymas, figūrų judrumas, centro užėmimas, priešininko karaliaus padėtis, silpnumai priešininko pozicijoje, pėstininkų persvara sparne, atviros linijos, dviejų rikių pranašumas.... Ypač Steinicas vertino pėstininkų išsidėstymą, išnagrinėjęs tris pėstininkų tipus: sujungtus, izoliuotus ir sudvejintus), o taip pat ne tik pačių pėstininkų, bet ir gretimų langelių jėgą ir silpnumą. Kaip atskirą atvejį, jis nustatė izoliuoto pėstininko, pastovios atakos objekto, silpnumą; o langelis prieš jį yra patogus placdarmas lengvajai figūrai, ypač žirgui. Ir kovos prieš „izoliatorių“ koncepcija buvo paskelbta būtent mačo su Cukertortu metu!

Iliustracijai pateiksime vieną mačo partiją su komentarais:

7-oji partija. Cukertortas-Steinicas, 0-1
D35, Tarašo gynyba, simetrinis variantas

1. d4 d5 2. c4 e6 3. Žc3 Žf6 4. e3 c5
(geriau baltiesiems buvo 4. Rg5, o juodiesiems 4. ... Re7)

5. Žf3 Žc6 6. a3 dxc4
(sutrukdo 7. dc ir tada manevrą b2-b4)

7. Rc4 cxd4 8. exd4 Re7
(nors baltieji turi izoliuotą pėstininką d4, tai dar nėra blogai, nes jų figūros geriau išvystytos)

9. O-O O-O 10. Re3
(ne pati tinkamiausia vieta rikiui – jį paprastai vysto į Rg5. Tada Steinicas pradeda planingą pėstininko d4 apgultį – tipinis kovos su „izoliatoriumi“ planas)

10. ... Rd7 11. Vd3
(geriau 11. Ve2, tačiau baltuosius vilioja manevras Rc4-a3-b1)

11. ... Bc8 12. Bac1
(tokiose padėtyse visad kyla problema, kuriose vertikalėse baltiesiems ir juodiesiems išdėstyti bokštus. Ir ko gero, valdovės sparno bokštui labiau tiko Bad1)

12. Va5 13. Ra2
(baltieji veikia pagal žinomą receptą – izoliuotas pėstininkas suteikia geras galimybes priešinininko karaliaus atakai)

13. ... Bfd8 14. Bfe1
(laiko praradimas; geriau 14. Bfd1, nes juodieji sistemingai stiprina spaudimą pėstininkui d4)

14. ... Re8 15. Rb1 g6 16. Ve2 Rf8 17. Bed1 Rg7 18. Ra2 Že7
(Steinicas pastatė patikimą tvirtovę, kurios nepramuš jokie taktiniai priešininko veiksmai)

19. Vd2
(baltiesiems vertėjo pripažinti nesėkmingą žaidimą debiute ir nedelsiant perkelti rikį į g5: 19. Rg5 Žf5 20. d5!)

19. .... Va6! 20. Rg5
(Cukertortas, Andersono mokyklos šachmatininkas, visą laiką ieško kombinacijos, niekaip nesuprasdamas, kad to nepasieksi beprasmiškai manevruojant ir bloginant savo padėtį)

20. ... Žf5 21. g4?
(reikėjo tęsti 21. Ve1 ir bandyti veržtis dė-d5, tačiau Cukertortui nusibodo palaipsnis priešininko pozicijos stiprinimas ir jis nusprendžia nedelsiant pašalinti įtampą centre. Tačiau karaliaus pozicijos susilpninimas ir visų linijų atidarymas jam pražūtingas.
Baltieji galėjo tikėtis ir žirgo atsitraukimo, o tada būtų sužaidę 22. Vf4. Tačiau efektingas žirgo smūgis leido priešininkui atlikti taktinę operaciją ir po kelių pasikeitimų gauti palankų endšpilį)
Cukertortas-Steinicas

21. ... Žxd4! 22. Žxd4 e5 23. Žd5 Bxc1 24. Vxc1 exd4 25. Bxd4 Žxd5 26. Bxd5 Bxd5 27. Rxd5 Ve2!
(išnaudojant karaliaus silpną padėtį)

28. h3 h6?!
(greičiau tikslą pasiekė 28...Rxb2 29. Vc5 Vd1+ 30. Kh2 Re5+ 31. Kg2 Vd5+ 32. Vxd5 Rc6, arba 29. Vc8 Vd1+ 30. Kh2 Re5+ 31. f4 Vd2+ 32. Kg3 Ve3+ 33. Kg2 Ve2+ 34. Kg3 Rd4 35. h4 Rf2+ su greitu matu)

29. Rc4?
(buvo būtina 29. Re3! Išlaikant šansus pasiekti lygiąsias;
Aišku, nebuvo galima 29. Rxh6 R:h6 30. Vxh6 dėl 30. ... Vd1+ ir t.t.)

29. ... Vf3 30. Ve3 Vd1+ 31. Kh2 Rc6 32. Re7 Re5+! 33. f4
(rikis neliečiamas: 33. Vxe5 Vh1+ 34. Kg3 Vg2+ 35. Kh4 Vxf2+ 36. Vg3 g5+)

33. ... Rxf4+
(laimėjo ir 33. ... g5)

34. Vxf4 Vh1+ 35. Kg3 Qg1+
(baltieji pasidavė, 0-1)