 |
|
|
Skaitiniai |
Viktorija Čmilytė jau senokai imponuoja kaip asmenybė, - ir net buvau pasirengęs prasimušti iki jos dėl interviu (su kiek netradiciniais klausimais). Tačiau vėliau pagalvojau, kad tai nesąmonė (tarytum ji neturėtų kitų reikalų, nei terliotis su kažkokiu prašaliečiu!?). Tad kai gavau iš Seimo pasiūlymą registruotis simultanui Birštone diskusijų forumo Būtent! metu, iš savo miškų išsikrapščiau į tą simultaną, kad bent prakiščiau partiją jai.... Sužaistą partiją su anotacijomis ir siūlau jums peržiūrėti (tiesa, jos dovanotoje knygoje radau ir kai kuriuos atsakymus į kankinusius klausimus jai). Apie šį simultaną pranešama ir šioje ištraukoje iš Birštono sporto centro svetainės (2023.08.29): Beje, kitais metais, 2024 m. kovo 16 d. Lietuvos Seime vyko Seimo taurės šachmatų varžybos. Jose dalyvavau simultane su Seimo pirmininke [ir Europos čempione] Viktorija Čmilyte-Nielsen. Ir t1kart sužaidėme labai įtemptą ir ilgą partiją (ir kadangi niekas kitas nei laimėjo, nei sužaidė lygiosiomis - tapau simultano nugalėtoju, nes partija tęsėsi ilgiausiai - net 75 ėjimus). Poroje vietų irgi galėjau išlyginti žaidimą su viltimi baigti partiją lygiosiomis. Galite paskaityti ir tos seimūniškos 2024 m. partijos komentarus. Taip pat siūlau peržiūrėti komentuotą mano žaistą šaškių partiją,
>>>>>
V. Čmilytė J. Skendelis, Birštonas, 2023.08.26,
Nelauktas ėjimas! Apsidairiau aplink, artimiausiose lentose šio ėjimo nebuvo, daugiausia 1. d4, kai kur 1. e4. Prieš simultaną tikėdamasis, kad teks žaisti olandiškąją gynybą, pabandžiau prisiminti atviras (gambitines) šio debiuto linijas (Stountono ir Kreičiko gambitus, Korčnojaus ataką, Rafaelio variantą...) ir matyt be reikalo, nes po simultano padovanotoje V. Čmilytės knygoje perskaičiau, kad ji niekad neišmoko žaisti atvirų debiutų ... ir todėl paprastai jų nežaidžia... Per vėlai perskaičiau būčiau sutaupęs kelias valandas laiko!? Kita vertus, niekas veltui neprapuola! Vis tik tai nebuvo pats blogiausias dalykas šioje partijoje... Beje, tai nebuvo pirmasis tituluotas žaidėjas su kuriuo teko sužaisti o pirmuoju buvo (būsimas) pasaulio čempionas G. Kasparovas (kuriam irgi nepralaimėjau galite suprasti tai kaip norite!?)
Iš karto žaisti 1. ... f5 nesiryžau, nes prisibaiminau Lisicino gambito (2. e4!?) tad pradžioje sužaidžiau šį paruošiamąjį ėjimą.
Persijungimas į Angliškąją pradžią, tačiau aš į Birštoną trenkiaus ne tam, kad po Londę valkiočiausi...
Iš galimų pagrindinių alternatyvų, šio ėjimo šansai vertinami ko gero prasčiausiai bet tai ne priežastis jo nežaisti!
Ir štai pagaliau olandiškosios gynybos klasikinio varianto viena iš padėčių. Pirmoji sėkmė pasiekta tai, ką ir ketinau žaisti.
Laikomas labiau perspektyviu nei kiti galimi ėjimai. Ir ši partija tai parodė, nors kažkur juodieji turėjo sužaisti silpniau. Pabandysim tą vietą aptikti... nors, jei atvirai, tai labiau tikėjausi tų kitų ėjimų...
Šiaip, neretai panašiose struktūrose leidžiu sau 5. ... b6, bet ... V. Čmilytės autoritetas savo darbą padarė, šio varianto atsisakiau. Abiem atvejais laikosi nežymus baltųjų pranašumas.
Pareiškiamas ketinimas žaisti padėtį, panašią Mūro sieną. Baltųjų nežymus pranašumas dar sustiprėja, tačiau slapta tikėjausi, kad šią sieną ne taip lengvai pramuš ir partija galės trukti ilgėliau...
Sužaidžiau kiek impulsyviai ir skubotai (per anksti), nes kažkaip pasivaideno, kad žirgas gali pabėgti nuo taikiklio ir juodųjų planas bus nepasiteisinęs. Paprastai žirgas kertamas, kai būna laukelyje c3.... Ir dabar jau matau, kad tai buvo tolimesnių susidariusių sunkumų preliudija. Matyt dabar žaisčiau 7. ... c6, o prireikus pasitraukčiau rikiu į d6.
Dar vienas impulsyvus ėjimas labai jau nesinorėjo baltųjų rikio į laukelį b4, o tada, kaip man atrodė, juodųjų figūros tampa labai suvaržytos. Baltųjų spaudimas tampa juntamas...
Ilgai ieškota kokio nors žaidimo plano juodiesiems ir pasirinktas, matyt, ne pats geriausias ėjimas. Jo idėja buvo pristabdyti proveržį b2-b4,
tačiau pasirodo, kad pakliūvama į didesnį pavojų... Gal reikėjo ryžtis 11. ... Ve8, nes ateityje vis tiek valdovė buvo priversta eiti į tą laukelį...
Toliau ruošiant minėtą b2-b4
Labai nesinorėjo turėti žirgą ant krašto (kur jis, beje, turi ir mažai judėjimo perspektyvų), bet vis dar ketinau stabdyti b2-b4
Paprastai ir efektyviai!
Kitaip būtų sekę 14. Bd6 laimint kokybę. Gal buvo galima mėginti 13. ... Že4 planuojant sekantį g7-g5, tik kirbėjo mintis, kur reiks dėti žirgą e4, kai po Žf3-e5 bus sužaista f2-f3. Kadangi tiesioginių grėsmių dar nesimatė, nusprendžiau nepulti stačia galva į verdantį vandenį ir pabandyti išlaukti,... kad ir suvaržytoje padėtyje
Šito ėjimo tikėjausi... Padėtis atrodo nelengva, tačiau tarsi dar iškart nebyra... Kažkokią viltį teikia atvira a vertikalė. Tik ką toliau daryti?! Išlaukiamieji ėjimai nepatrauklūs, o ir perspektyva po jų neaiški... Tai dar sujudinti vandenį?!
Baltieji nesiryžo 18. R:e4!, kas būtų, ko gero geriausias ėjimas, o pašalina savo stiprų žirgą centre, kartu suteikdami juodiesiems kiek laisvės manevruojant savo pėstininkų užnugaryje. Tiesa, užbėgant į priekį, ir sekančiu baltųjų ėjimu reikėjo iškirsti žirgą e4.
Arba 18. ... B:d7, tačiau vaidenosi, kad po 18. ... V:d7 vis dar prilaikomas pėstininko b veržimasis b4-b5
Juodi debesys tarsi išsisklaidė, man atrodytų, kad liko tik minimalus baltųjų pranašumas ir juodiesiems kvėpuoti jau lengviau... Juodieji tikėjosi, kad jei iki tol baltieji nešalino žirgo e4, tai ir toliau nuo to susilaikys ir ruošia jam atsitraukimą be grėsmės sudvejinti pėstininkus.
Pagaliau bandoma suaktyvinti kraštinį žirgą ir kartu atveriant liniją bokštui. Kartais gynyboje pasižymėdavau kibumu sunkiose padėtyse, kai stengiesi kažkaip išlaikyti poziciją, tikėdamasis Dievo malonės ar Nušvitimo, laukdamas kokio nors varžovo netikslumo, leisiančio nors kiek atsikvėpti. Taip buvo ir šioje partijoje, kai didmeistrė nesiėmė naikinti žirgo e4.
Čia kilo pasirinkimas tarp šio ėjimo ir keitimosi bokštais. Atrodo, kad abu variantai vienodai geri, tik vaidenosi, kad po bokštų pasikeitimo prarandu linijos kontrolę. Kita vertus, po ėjimo partijoje baltieji galėjo sudvejinti pėstininkus, tačiau galiausiai man pasirodė, kad tai dar nėra pati didžiausia blogybė.
Buvo nežymus pasimetimas... Svarsčiau ir 24. ... Ža3 su planu vėliau pervesti žirgą į c4
Žirgas į c4 pervestas, tačiau jau kitoje variacijoje... Šįkart, su prarasta a linija... Nežymus baltųjų pranašumas.
Baltiesiems jau čia vertėjo pagalvoti apie 28. Rf1 gražinant į žaidimą rikį...
Atrodo, padėtis jau lygi. Didžiausias rūpestis dėl žirgo c4. Iš vienos pusės, jis dominuoja centre, tačiau iš kitos pusės, jis neturi atsitraukimų, kai bus užpultas rikiu Rf1. Tad nusprendžiu jį labiau įtvirtinti ir sekantį ėjimą dariau labai nedrąsiai, dantis sukandęs (ai, kas bus tas bus!).
Čia pasiūliau lygiąsias ir baltieji sutiko. Dar prieš pradedant partiją, buvau nusprendęs, kad jei įgysiu pranašumą, siūlysiu lygiąsias, nes atvažiavau ne laimėti ir kažką įrodinėti, o gerai praleisti laiką... Tuo metu atrodė, kad įgijau kažkokį pranašumą... O kita vertus, nors juodieji turi pėstininku daugiau, objektyviai padėtis apylygė, nes juodųjų karalius sunkiai gali padėti kiek atsilikusiems pėstininkams, o baltųjų karalius gali artintis ir bandyti prasiskverbti, o jei atsiloštų pėstininką, tai gal ir laimėt partiją. Taigi, pasigilinus, matyti, kad ne padariau malonę, o sutarėm dėl lygių labai dinaminėje pozicijoje. Matyt, abi pusės buvo emociškai paveiktos baltųjų pėstininko praradimo ir tuo metu neįsigilino į padėties subtilybes... Nepavykęs persilaužimo laukimas Tai jau ketvirta mano partija simultanuose su Viktorija Čmilyte Nielsen (kitų apžvalgos >>>>> ir >>>>> puslapiuose) ir praktiškai vos ne vienintelė vienintelė mano priešininkė tete-a-tete (akis į akį), t. y. gyvai susitinkant prie lentos. Ir antroji žaista Būtent festivaliuose... Uždelsiau su šios partijos apžvalga, kažkaip vis nedaeidavo rankos, nebuvo užkabinančio kablio. Tačiau vis tiek nepaleisdavo kaltės jausmas, kad REIKIA (o jei jau reikia, tai kada nors vis tiek tai išsipildo). Šįkart (2025 m.) varžėmės nors ir Būtent festivalyje, tačiau jau vykusiame ne Birštone, o Vilniaus Bernardinų sode. Mat (dėl kažkokių nesklandumų, galbūt dėl kažko su Birštono savivaldybe nesutarė) 2024-ais Būtent neįvyko, o šįkart jis buvo gerokai gausesnis tiek dalyvių, tiek žioplių prasme. Va tik dalyvių simultane buvo gerokai mažiau, nesiekė nė 15-os, tad viskas sukosi (tiesiogine prasme, nes Europos čempionė ėjo ratu, taigi iš tikro sukosi). Savijauta iš pat pradžių buvo šiaip sau, tad įtariau, kad šįkart gali būti gerokai prasčiau. Na, nelaimėjau, bet ar labai prasčiau abejočiau. Vis patirties pritrūksta. Ir nors pernai Viktorija netikėtai mane prigavo, - ir šįkart pasirinkau Olandiškąją gynybą, kuri, vėl, jau 4-ą kartą, išsivystė į mūro variantą. Ir vėl pamažu nuo pat pradžių baltieji vis didino savo pranašumą. O kai tarytum juodieji tarsi beveik išlygino padėtį, jie iškart padarę klaidelę, galiausiai nulėmusią kelią į pralaimėjimą.
V. Čmilytė J. Skendelis, Vilnius, Būtent festivalis, 2025.08.29,
Taigi, vėl Olandiškoji gynyba, kurią mėgsta žaisti ir pati V. Čmilytė. Netgi šiame Būtent festivalyje ją stebėjau sužaidžiant ją prieš merginą; tačiau ji žaidė vadinamąjį Leningrado variantą (t.y. su karaliaus sparno fianketo). Nors ši atmaina laikoma gana perspektyvia, jos kažkaip neįvaldžiau ir renkuosi kitus variantus.
Susidaro tipinė mūro sienos struktūra. Ją paskutiniu
metu paprastai renkuosi prieš variantą su sparno karaliaus fianketo. Kadangi ankstesnėse partijose
(žr. >>>>>> ir >>>>>) susidurdavau su
juodųjų laukelių silpnumais, šįkart, baltųjų žirgui esant ant c3, maniau to išvengti. Olandiškoje gynyboje išpuolį Rb4 atlieku gana dažnai
(bet paprastai nesant baltųjų fianketo) su permaininga sėkme (kartais baigiasi visai gerai, o kartais ir ne!).
Tačiau atrodo, šįkart buvo geriau su
Kituose išsidėstymuose šis kirtimas pasiteisina, tačiau šįkart nusižengiau savo nusiteikimui saugoti juodus langelius. Nereikėjo skubėti pradanginti juodalaukį rikį. Galimi alternatyvūs ėjimai 8. Žbd7, 8. Že4 ir net atsitraukimas 8. Rd6 (bet negi trauksiesi, jei kartą pasakei pirmyn!). Išlieka nežymus baltųjų pranašumas bet tokia jau juodųjų dalia: stengtis išlyginti žaidimą!
Baltieji vis didino savo pranašumą. 10. ... Žd7 nėra tragiškai blogas ir nežinau, ar kiti ėjimai (pvz., 10. ... h6 (pasvajojant apie g5) ar 10. ... a5, kuris dabar ir atrodo patraukliausiai) geresni - juk vis tik figūras vystyti reikia!
Su 11. Bb1 tikriausiai rengė b4, tad šis ėjimas siekia tai trikdyti ir, sakyčiau, gana sėkmingai (jau ankstesniu ėjimu vertėjo jį daryti!).
Labai laiku! Atrodo baisokai, tačiau būtent jis turėjo leisti kiek sumažinti baltųjų vykdomą spaudimą.
Ir iškart panikos priepuolis!.. Lygtai rikis įsitvirtinęs centre yra pavojingas ir kontroliuoja daugybę juodų laukelių prie pat karaliaus, tačiau nepagalvojau, kad žirgas ten pat dar pavojingesnis, o be to dar reiktų pasaugoti (paremti) ir g5 pėstininką. Tad vienas iš variantų ir būtų 13. h6, užtikrinant, kad nebus prarastas pėstininkas g5; tačiau galima ir ramiau 13. Ve7, suteikiant valdovei didesnes pasižvalgymo galimybes. O gal galimas ir pragmatiškasis 13. Bf7. Tačiau visi šie ėjimai išlaukiamieji, laukiant baltųjų pasirinkimo ir tai tikrai ne žaidimas pergalei (bent kol kas). Nuo čia juodiesiems prasideda didesnės problemos, tiesa, ne be jų pačių pagalbos.
Jei pasakei be, tai tada sakai ir me jau pablogėjusioje padėtyje pasipila smulkių klaidelių serija, atvedusi iki pėstininko praradimo. Dar buvo bandyti kiek laikytis su 14. Žd6 arba 14. Žf6, tačiau baltieji jau spaudžia.
Gal reikėjo 15. Ž:c4!, bet tai virš mano galimybių tam ryžtis prie lentos, kai reikia skaičiuoti kelis ėjimus į priekį! Tačiau, galbūt, tai vėl būtų leidę beveik išlyginti žaidimą.
Lemiama klaida! Įtampą dar palaikė 17. Žf7. O dabar tolimesni ėjimai baltiesiems vis labiau spaudžiant atvedė prie pėstininko praradimo.
Na štai, tas drąsusis išsišokėlis pagaliau krito nelygioje kovoje. Padėtis labai ne kokia, bet dar nėra iškart pralaimima, tad dar žaidžiau toliau, tikėdamas stebuklo (o gal lietaus) iš dangaus. Komentuoti tolimesnę dalį jau nelabai įdomu, tad daugiausia pateiksiu tik ėjimus.
Aiškiai iškart pralaimi, tačiau ir kiti variantai neguodžiantys. Lieka maža viltis dėl kažkokios baltųjų klaidos. Jos nesulaukiu...
Čia ir pasidaviau, dar pajuokavęs, kad bent 40 ėjimų pasiekiau... |
