Kur eina karalius – didelė paslaptis: Lygiosios prieš Europos čempionę! Viktorija Čmilytė

Viktorija Čmilytė jau senokai imponuoja kaip asmenybė, - ir net buvau pasirengęs „prasimušti“ iki jos dėl interviu (su kiek netradiciniais klausimais). Tačiau vėliau pagalvojau, kad tai „nesąmonė“ (tarytum ji neturėtų kitų reikalų, nei terliotis su kažkokiu prašaliečiu!?). Tad kai gavau iš Seimo pasiūlymą registruotis simultanui Birštone diskusijų forumo „Būtent!“ metu, iš savo miškų išsikrapščiau į tą simultaną, kad bent „prakiščiau“ partiją jai.... Sužaistą partiją su anotacijomis ir siūlau jums peržiūrėti (tiesa, jos dovanotoje knygoje radau ir kai kuriuos atsakymus į „kankinusius“ klausimus jai).

Apie šį simultaną pranešama ir šioje ištraukoje iš Birštono sporto centro svetainės (2023.08.29):
Rugpjūčio 26 d. šeštadienį Birštone, diskusijų festivalio „Būtent” metu, seimo erdvėje, vyko šachmatų simultanas su šachmatų didmeistre Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Žaidimas vyko prie 20 šachmatų lentų. Dalyvių buvo iš įvairių Lietuvos miestų; Vilniaus, Kauno, Alytaus, Kauno, Prienų ir Birštono. … Partijų būta atkaklių, kovos vyko apie tris valandas. Trys iš jų baigėsi lygiosiomis, likusiose nugalėjo Seimo pirmininkė. Ir labai džiugu, kad dvejas lygiąsias pasiekė birštoniečiai; tai 5 klasės moksleivis Augustas Jančiulis ir patyręs Birštono šachmatininkas Kazimieras Senavaitis, kuris lentoje turėjo net geresnę padėtį prieš Didmeistrę. Trečias žaidėjas pabaigęs partiją lygiosiomis buvo vilnietis [tuo vilniečiu buvau aš]. Visi žaidėjai už žaidimą dovanų gavo po gertuvę, o sužaidę lygiosiomis dar ir po knygą Viktorijos Čmilytės-Nielsen „Tarp juoda ir balta”.
Už atkaklią kovą priešinantis, Danutei Urbanavičiūtei Seimo pirmininkė įteikė didelius šachmatus su savo autografu.

Beje, kitais metais, 2024 m. kovo 16 d. Lietuvos Seime vyko „Seimo taurės“ šachmatų varžybos. Jose dalyvavau simultane su Seimo pirmininke [ir Europos čempione] Viktorija Čmilyte-Nielsen. Ir t1kart sužaidėme labai įtemptą ir ilgą partiją (ir kadangi niekas kitas nei laimėjo, nei sužaidė lygiosiomis - tapau simultano nugalėtoju, nes partija tęsėsi ilgiausiai - net 75 ėjimus). Poroje vietų irgi galėjau išlyginti žaidimą su viltimi baigti partiją lygiosiomis. Galite paskaityti ir tos „seimūniškos“ 2024 m. partijos komentarus.

Taip pat siūlau peržiūrėti komentuotą mano žaistą šaškių partiją, >>>>>
Beje, šioje svetainėje yra dar viena V. Čmilytės žaista partija su komentarais (iš 39-osios šachmatų olimpiados), žr. >>>>>
(beje, kurioje irgi žaista Olandiškoji gynyba – tik tąkart ją žaidė pati V. Čmilytė).

V. Čmilytė – J. Skendelis, Birštonas, 2023.08.26,
Olandiškoji gynyba, A84 (klasikinis variantas), 1/2–1/2

Nelauktas ėjimas! Apsidairiau aplink, artimiausiose lentose šio ėjimo nebuvo, daugiausia 1. d4, kai kur 1. e4. Prieš simultaną tikėdamasis, kad teks žaisti olandiškąją gynybą, pabandžiau prisiminti atviras (gambitines) šio debiuto linijas (Stountono ir Kreičiko gambitus, Korčnojaus ataką, Rafaelio variantą...) – ir matyt be reikalo, nes po simultano padovanotoje V. Čmilytės knygoje perskaičiau, kad ji niekad neišmoko žaisti atvirų debiutų ... ir todėl paprastai jų nežaidžia... Per vėlai perskaičiau – būčiau sutaupęs kelias valandas laiko!? Kita vertus, niekas veltui neprapuola! Vis tik tai nebuvo pats blogiausias dalykas šioje partijoje... Beje, tai nebuvo pirmasis tituluotas žaidėjas su kuriuo teko sužaisti – o pirmuoju buvo (būsimas) pasaulio čempionas G. Kasparovas (kuriam irgi nepralaimėjau – galite suprasti tai kaip norite!?)

Iš karto žaisti 1. ... f5 nesiryžau, nes prisibaiminau Lisicino gambito (2. e4!?) – tad pradžioje sužaidžiau šį paruošiamąjį ėjimą.

Persijungimas į Angliškąją pradžią, tačiau aš į Birštoną trenkiaus ne tam, kad po Londę valkiočiausi...

Iš galimų pagrindinių alternatyvų, šio ėjimo šansai vertinami ko gero prasčiausiai – bet tai ne priežastis jo nežaisti!

Ir štai pagaliau olandiškosios gynybos klasikinio varianto viena iš padėčių. Pirmoji sėkmė – pasiekta tai, ką ir ketinau žaisti.

Laikomas labiau perspektyviu nei kiti galimi ėjimai. Ir ši partija tai parodė, nors kažkur juodieji turėjo sužaisti silpniau. Pabandysim tą vietą aptikti... nors, jei atvirai, tai labiau tikėjausi tų kitų ėjimų...

Šiaip, neretai panašiose struktūrose leidžiu sau 5. ... b6, bet ... V. Čmilytės autoritetas savo darbą padarė, šio varianto atsisakiau. Abiem atvejais laikosi nežymus baltųjų pranašumas.

Pareiškiamas ketinimas žaisti padėtį, panašią „Mūro sieną“. Baltųjų nežymus pranašumas dar sustiprėja, tačiau slapta tikėjausi, kad šią sieną ne taip lengvai pramuš – ir partija galės trukti ilgėliau...

Sužaidžiau kiek impulsyviai ir skubotai (per anksti), nes kažkaip pasivaideno, kad žirgas gali pabėgti nuo taikiklio ir juodųjų planas bus nepasiteisinęs. Paprastai žirgas kertamas, kai būna laukelyje c3.... Ir dabar jau matau, kad tai buvo tolimesnių susidariusių sunkumų preliudija. Matyt dabar žaisčiau 7. ... c6, o prireikus pasitraukčiau rikiu į d6.

Dar vienas impulsyvus ėjimas – labai jau nesinorėjo baltųjų rikio į laukelį b4, o tada, kaip man atrodė, juodųjų figūros tampa labai suvaržytos. Baltųjų spaudimas tampa juntamas...

Ilgai ieškota kokio nors žaidimo plano juodiesiems ir pasirinktas, matyt, ne pats geriausias ėjimas. Jo idėja buvo pristabdyti proveržį b2-b4, tačiau pasirodo, kad pakliūvama į didesnį pavojų... Gal reikėjo ryžtis 11. ... Ve8, nes ateityje vis tiek valdovė buvo priversta eiti į tą laukelį... Čmilytė-JS, 13 ėjimas

Labai nesinorėjo turėti žirgą ant krašto (kur jis, beje, turi ir mažai judėjimo perspektyvų), bet vis dar ketinau stabdyti b2-b4

Kitaip būtų sekę 14. Bd6 laimint kokybę. Gal buvo galima mėginti 13. ... Že4 planuojant sekantį g7-g5, tik kirbėjo mintis, kur reiks dėti žirgą e4, kai po Žf3-e5 bus sužaista f2-f3. Kadangi tiesioginių grėsmių dar nesimatė, nusprendžiau nepulti stačia galva į verdantį vandenį ir pabandyti išlaukti,... kad ir suvaržytoje padėtyje

Šito ėjimo tikėjausi... Padėtis atrodo nelengva, tačiau tarsi dar iškart nebyra... Kažkokią viltį teikia atvira a vertikalė. Tik ką toliau daryti?! Išlaukiamieji ėjimai nepatrauklūs, o ir perspektyva po jų neaiški... Tai dar sujudinti vandenį?!

Baltieji nesiryžo 18. R:e4!, kas būtų, ko gero geriausias ėjimas, o pašalina savo stiprų žirgą centre, kartu suteikdami juodiesiems kiek laisvės manevruojant savo pėstininkų užnugaryje. Tiesa, užbėgant į priekį, ir sekančiu baltųjų ėjimu reikėjo „iškirsti“ žirgą e4.

Arba 18. ... B:d7, tačiau „vaidenosi“, kad po 18. ... V:d7 vis dar prilaikomas pėstininko b veržimasis b4-b5

Juodi debesys tarsi išsisklaidė, man atrodytų, kad liko tik minimalus baltųjų pranašumas – ir juodiesiems kvėpuoti jau lengviau... Juodieji tikėjosi, kad jei iki tol baltieji nešalino žirgo e4, tai ir toliau nuo to susilaikys – ir ruošia jam atsitraukimą be grėsmės sudvejinti pėstininkus.

Pagaliau bandoma suaktyvinti „kraštinį“ žirgą ir kartu atveriant liniją bokštui. Kartais gynyboje pasižymėdavau „kibumu“ sunkiose padėtyse, kai stengiesi kažkaip išlaikyti poziciją, tikėdamasis „Dievo malonės“ ar Nušvitimo, laukdamas kokio nors varžovo netikslumo, leisiančio nors kiek atsikvėpti. Taip buvo ir šioje partijoje, kai didmeistrė nesiėmė naikinti žirgo e4.

Čia kilo pasirinkimas tarp šio ėjimo ir keitimosi bokštais. Atrodo, kad abu variantai vienodai geri, tik vaidenosi, kad po bokštų pasikeitimo prarandu linijos kontrolę. Kita vertus, po ėjimo partijoje baltieji galėjo sudvejinti pėstininkus, tačiau galiausiai man pasirodė, kad tai dar nėra pati didžiausia blogybė.

Buvo nežymus pasimetimas... Svarsčiau ir 24. ... Ža3 su planu vėliau pervesti žirgą į c4

Žirgas į c4 pervestas, tačiau jau kitoje variacijoje... Šįkart, su prarasta a linija... Nežymus baltųjų pranašumas.

Baltiesiems jau čia vertėjo pagalvoti apie 28. Rf1 gražinant į žaidimą rikį...

Atrodo, padėtis jau lygi. Didžiausias rūpestis dėl žirgo c4. Iš vienos pusės, jis dominuoja centre, tačiau iš kitos pusės, jis neturi atsitraukimų, kai bus užpultas rikiu Rf1. Tad nusprendžiu jį labiau įtvirtinti – ir sekantį ėjimą dariau labai nedrąsiai, dantis sukandęs (ai, kas bus tas bus!).

Čia pasiūliau lygiąsias ir baltieji sutiko. Dar prieš pradedant partiją, buvau nusprendęs, kad jei įgysiu pranašumą, siūlysiu lygiąsias, nes atvažiavau ne laimėti ir kažką įrodinėti, o gerai praleisti laiką... Tuo metu atrodė, kad įgijau kažkokį pranašumą...

O kita vertus, nors juodieji turi pėstininku daugiau, objektyviai padėtis apylygė, nes juodųjų karalius sunkiai gali padėti kiek atsilikusiems pėstininkams, o baltųjų karalius gali artintis ir bandyti prasiskverbti, o jei atsiloštų pėstininką, tai gal ir laimėt partiją. Taigi, pasigilinus, matyti, kad ne padariau malonę, o sutarėm dėl lygių labai dinaminėje pozicijoje. Matyt, abi pusės buvo emociškai paveiktos baltųjų pėstininko praradimo ir tuo metu neįsigilino į padėties subtilybes...

	Lygiosios prieš Europos čempionę!


Skaitiniai Fantastika Lithuanian.Net NSO.LT Papildomai skaitykite: Mikėnas ir čempionai Magiškieji šachmatai Forumas apie šachmatus Giliai įkaltas kuolas Pirmasis čempionų mačas Olandiškoji gynyba B. Fišerio „šimtmečio“ partija Laskeris – matematikas ir filosofas Olandiškas pretendentų pėdsakas Fišeris: išprotėjęs genijus Vėl pasipriešinta V. Čmilytei (2024) Unix, C kalbos kiltis ir ... šachmatai Tos nepaprastos figūrėlės Cirko direktoriaus duktė Tik žaidžiam sąžiningai...	Viktorija Čmilytė jau senokai imponuoja kaip asmenybė, - ir net buvau pasirengęs „prasimušti“ iki jos dėl interviu (su kiek netradiciniais klausimais). Tačiau vėliau pagalvojau, kad tai „nesąmonė“ (tarytum ji neturėtų kitų reikalų, nei terliotis su kažkokiu prašaliečiu!?). Tad kai gavau iš Seimo pasiūlymą registruotis simultanui Birštone diskusijų forumo „Būtent!“ metu, iš savo miškų išsikrapščiau į tą simultaną, kad bent „prakiščiau“ partiją jai.... Sužaistą partiją su anotacijomis ir siūlau jums peržiūrėti (tiesa, jos dovanotoje knygoje radau ir kai kuriuos atsakymus į „kankinusius“ klausimus jai). Apie šį simultaną pranešama ir šioje ištraukoje iš Birštono sporto centro svetainės (2023.08.29): Rugpjūčio 26 d. šeštadienį Birštone, diskusijų festivalio „Būtent” metu, seimo erdvėje, vyko šachmatų simultanas su šachmatų didmeistre Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Žaidimas vyko prie 20 šachmatų lentų. Dalyvių buvo iš įvairių Lietuvos miestų; Vilniaus, Kauno, Alytaus, Kauno, Prienų ir Birštono. … Partijų būta atkaklių, kovos vyko apie tris valandas. Trys iš jų baigėsi lygiosiomis, likusiose nugalėjo Seimo pirmininkė. Ir labai džiugu, kad dvejas lygiąsias pasiekė birštoniečiai; tai 5 klasės moksleivis Augustas Jančiulis ir patyręs Birštono šachmatininkas Kazimieras Senavaitis, kuris lentoje turėjo net geresnę padėtį prieš Didmeistrę. Trečias žaidėjas pabaigęs partiją lygiosiomis buvo vilnietis [tuo vilniečiu buvau aš]. Visi žaidėjai už žaidimą dovanų gavo po gertuvę, o sužaidę lygiosiomis dar ir po knygą Viktorijos Čmilytės-Nielsen „Tarp juoda ir balta”. Už atkaklią kovą priešinantis, Danutei Urbanavičiūtei Seimo pirmininkė įteikė didelius šachmatus su savo autografu. Beje, kitais metais, 2024 m. kovo 16 d. Lietuvos Seime vyko „Seimo taurės“ šachmatų varžybos. Jose dalyvavau simultane su Seimo pirmininke [ir Europos čempione] Viktorija Čmilyte-Nielsen. Ir t1kart sužaidėme labai įtemptą ir ilgą partiją (ir kadangi niekas kitas nei laimėjo, nei sužaidė lygiosiomis - tapau simultano nugalėtoju, nes partija tęsėsi ilgiausiai - net 75 ėjimus). Poroje vietų irgi galėjau išlyginti žaidimą su viltimi baigti partiją lygiosiomis. Galite paskaityti ir tos „seimūniškos“ 2024 m. partijos komentarus. Taip pat siūlau peržiūrėti komentuotą mano žaistą šaškių partiją, >>>>> Beje, šioje svetainėje yra dar viena V. Čmilytės žaista partija su komentarais (iš 39-osios šachmatų olimpiados), žr. >>>>> (beje, kurioje irgi žaista Olandiškoji gynyba – tik tąkart ją žaidė pati V. Čmilytė). V. Čmilytė – J. Skendelis, Birštonas, 2023.08.26, Olandiškoji gynyba, A84 (klasikinis variantas), 1/2–1/2 `1. Žf3` Nelauktas ėjimas! Apsidairiau aplink, artimiausiose lentose šio ėjimo nebuvo, daugiausia 1. d4, kai kur 1. e4. Prieš simultaną tikėdamasis, kad teks žaisti olandiškąją gynybą, pabandžiau prisiminti atviras (gambitines) šio debiuto linijas (Stountono ir Kreičiko gambitus, Korčnojaus ataką, Rafaelio variantą...) – ir matyt be reikalo, nes po simultano padovanotoje V. Čmilytės knygoje perskaičiau, kad ji niekad neišmoko žaisti atvirų debiutų ... ir todėl paprastai jų nežaidžia... Per vėlai perskaičiau – būčiau sutaupęs kelias valandas laiko!? Kita vertus, niekas veltui neprapuola! Vis tik tai nebuvo pats blogiausias dalykas šioje partijoje... Beje, tai nebuvo pirmasis tituluotas žaidėjas su kuriuo teko sužaisti – o pirmuoju buvo (būsimas) pasaulio čempionas G. Kasparovas (kuriam irgi nepralaimėjau – galite suprasti tai kaip norite!?) `1. ... e6` Iš karto žaisti 1. ... f5 nesiryžau, nes prisibaiminau Lisicino gambito (2. e4!?) – tad pradžioje sužaidžiau šį paruošiamąjį ėjimą. `2. c4` Persijungimas į Angliškąją pradžią, tačiau aš į Birštoną trenkiaus ne tam, kad po Londę valkiočiausi... `2. ... f5` Iš galimų pagrindinių alternatyvų, šio ėjimo šansai vertinami ko gero prasčiausiai – bet tai ne priežastis jo nežaisti! `3. d4 Bb4+` Ir štai pagaliau olandiškosios gynybos klasikinio varianto viena iš padėčių. Pirmoji sėkmė – pasiekta tai, ką ir ketinau žaisti. `4. Žbd2` Laikomas labiau perspektyviu nei kiti galimi ėjimai. Ir ši partija tai parodė, nors kažkur juodieji turėjo sužaisti silpniau. Pabandysim tą vietą aptikti... nors, jei atvirai, tai labiau tikėjausi tų kitų ėjimų... `4. ... Žf6 5. g3 0-0` Šiaip, neretai panašiose struktūrose leidžiu sau 5. ... b6, bet ... V. Čmilytės autoritetas savo darbą padarė, šio varianto atsisakiau. Abiem atvejais laikosi nežymus baltųjų pranašumas. `6. Rg2 d5` Pareiškiamas ketinimas žaisti padėtį, panašią „Mūro sieną“. Baltųjų nežymus pranašumas dar sustiprėja, tačiau slapta tikėjausi, kad šią sieną ne taip lengvai pramuš – ir partija galės trukti ilgėliau... `7. 0-0 B:d2?!` Sužaidžiau kiek impulsyviai ir skubotai (per anksti), nes kažkaip pasivaideno, kad žirgas gali pabėgti nuo taikiklio ir juodųjų planas bus nepasiteisinęs. Paprastai žirgas kertamas, kai būna laukelyje c3.... Ir dabar jau matau, kad tai buvo tolimesnių susidariusių sunkumų preliudija. Matyt dabar žaisčiau 7. ... c6, o prireikus pasitraukčiau rikiu į d6. `8. R:d2 a5!?` Dar vienas impulsyvus ėjimas – labai jau nesinorėjo baltųjų rikio į laukelį b4, o tada, kaip man atrodė, juodųjų figūros tampa labai suvaržytos. Baltųjų spaudimas tampa juntamas... `9. Bf4 c6 10. a3 h6 11. Vc2 Ve7?!` Ilgai ieškota kokio nors žaidimo plano juodiesiems ir pasirinktas, matyt, ne pats geriausias ėjimas. Jo idėja buvo pristabdyti proveržį b2-b4, tačiau pasirodo, kad pakliūvama į didesnį pavojų... Gal reikėjo ryžtis 11. ... Ve8, nes ateityje vis tiek valdovė buvo priversta eiti į tą laukelį... `12. Bab1` Toliau ruošiant minėtą b2-b4 `12. ... Ža6` Labai nesinorėjo turėti žirgą ant krašto (kur jis, beje, turi ir mažai judėjimo perspektyvų), bet vis dar ketinau stabdyti b2-b4 `13. c5!` Paprastai ir efektyviai! `13. ... Bd8` Kitaip būtų sekę 14. Bd6 laimint kokybę. Gal buvo galima mėginti 13. ... Že4 planuojant sekantį g7-g5, tik kirbėjo mintis, kur reiks dėti žirgą e4, kai po Žf3-e5 bus sužaista f2-f3. Kadangi tiesioginių grėsmių dar nesimatė, nusprendžiau nepulti stačia galva į verdantį vandenį ir pabandyti išlaukti,... kad ir suvaržytoje padėtyje `14. b4 ab 15. ab Rd7 16. Rd6 Ve8 17. Že5` Šito ėjimo tikėjausi... Padėtis atrodo nelengva, tačiau tarsi dar iškart nebyra... Kažkokią viltį teikia atvira a vertikalė. Tik ką toliau daryti?! Išlaukiamieji ėjimai nepatrauklūs, o ir perspektyva po jų neaiški... Tai dar sujudinti vandenį?! `17. ... Že4!? 18. Ž:d7?!` Baltieji nesiryžo 18. R:e4!, kas būtų, ko gero geriausias ėjimas, o pašalina savo stiprų žirgą centre, kartu suteikdami juodiesiems kiek laisvės manevruojant savo pėstininkų užnugaryje. Tiesa, užbėgant į priekį, ir sekančiu baltųjų ėjimu reikėjo „iškirsti“ žirgą e4. `18. ... V:d7` Arba 18. ... B:d7, tačiau „vaidenosi“, kad po 18. ... V:d7 vis dar prilaikomas pėstininko b veržimasis b4-b5 `19. Re5 Bf8` Juodi debesys tarsi išsisklaidė, man atrodytų, kad liko tik minimalus baltųjų pranašumas – ir juodiesiems kvėpuoti jau lengviau... Juodieji tikėjosi, kad jei iki tol baltieji nešalino žirgo e4, tai ir toliau nuo to susilaikys – ir ruošia jam atsitraukimą be grėsmės sudvejinti pėstininkus. `20. Vd3?! Žc7` Pagaliau bandoma suaktyvinti „kraštinį“ žirgą ir kartu atveriant liniją bokštui. Kartais gynyboje pasižymėdavau „kibumu“ sunkiose padėtyse, kai stengiesi kažkaip išlaikyti poziciją, tikėdamasis „Dievo malonės“ ar Nušvitimo, laukdamas kokio nors varžovo netikslumo, leisiančio nors kiek atsikvėpti. Taip buvo ir šioje partijoje, kai didmeistrė nesiėmė naikinti žirgo e4. `21. f3 Žf6 22. Ba1 Žb5` Čia kilo pasirinkimas tarp šio ėjimo ir keitimosi bokštais. Atrodo, kad abu variantai vienodai geri, tik vaidenosi, kad po bokštų pasikeitimo prarandu linijos kontrolę. Kita vertus, po ėjimo partijoje baltieji galėjo sudvejinti pėstininkus, tačiau galiausiai man pasirodė, kad tai dar nėra pati didžiausia blogybė. `23. e3 Vf7 24. Vd2 Ba3` Buvo nežymus pasimetimas... Svarsčiau ir 24. ... Ža3 su planu vėliau pervesti žirgą į c4 `25. B:a3 Ž:a3 26. Ba1 Žc4` Žirgas į c4 pervestas, tačiau jau kitoje variacijoje... Šįkart, su prarasta a linija... Nežymus baltųjų pranašumas. `27. Vc3 Žd7 28. Ba7` Baltiesiems jau čia vertėjo pagalvoti apie 28. Rf1 gražinant į žaidimą rikį... `28. ... Žd:e5 29. de Vc7 30. f4 Vb8 31. Ba2` Atrodo, padėtis jau lygi. Didžiausias rūpestis dėl žirgo c4. Iš vienos pusės, jis dominuoja centre, tačiau iš kitos pusės, jis neturi atsitraukimų, kai bus užpultas rikiu Rf1. Tad nusprendžiu jį labiau įtvirtinti – ir sekantį ėjimą dariau labai nedrąsiai, dantis sukandęs (ai, kas bus tas bus!). `31. ... b5 32. cb V:b6 33. Rf1 V:e3+ 34. V:e3 Ž:e3` 1/2-1/2 Čia pasiūliau lygiąsias ir baltieji sutiko. Dar prieš pradedant partiją, buvau nusprendęs, kad jei įgysiu pranašumą, siūlysiu lygiąsias, nes atvažiavau ne laimėti ir kažką įrodinėti, o gerai praleisti laiką... Tuo metu atrodė, kad įgijau kažkokį pranašumą... O kita vertus, nors juodieji turi pėstininku daugiau, objektyviai padėtis apylygė, nes juodųjų karalius sunkiai gali padėti kiek atsilikusiems pėstininkams, o baltųjų karalius gali artintis ir bandyti prasiskverbti, o jei atsiloštų pėstininką, tai gal ir laimėt partiją. Taigi, pasigilinus, matyti, kad ne padariau malonę, o sutarėm dėl lygių labai dinaminėje pozicijoje. Matyt, abi pusės buvo emociškai paveiktos baltųjų pėstininko praradimo ir tuo metu neįsigilino į padėties subtilybes...