![]() |
|
Skaitiniai |
Viktorija Čmilytė jau senokai imponuoja kaip asmenybė, - ir net buvau pasirengęs prasimušti iki jos dėl interviu (su kiek netradiciniais klausimais). Tačiau vėliau pagalvojau, kad tai nesąmonė (tarytum ji neturėtų kitų reikalų, nei terliotis su kažkokiu prašaliečiu!?). Tad kai gavau iš Seimo pasiūlymą registruotis simultanui Birštone diskusijų forumo Būtent! metu, iš savo miškų išsikrapščiau į tą simultaną, kad bent prakiščiau partiją jai.... Sužaistą partiją su anotacijomis ir siūlau jums peržiūrėti (tiesa, jos dovanotoje knygoje radau ir kai kuriuos atsakymus į kankinusius klausimus jai). Taip pat siūlau peržiūrėti komentuotą mano žaistą šaškių partiją,
>>>>>
V. Čmilytė J. Skendelis, Birštonas, 2023.08.26,
Nelauktas ėjimas! Apsidairiau aplink, artimiausiose lentose šio ėjimo nebuvo, daugiausia 1. d4, kai kur 1. e4. Prieš simultaną tikėdamasis, kad teks žaisti olandiškąją gynybą, pabandžiau prisiminti atviras (gambitines) šio debiuto linijas (Stountono ir Kreičiko gambitus, Korčnojaus ataką, Rafaelio variantą...) ir matyt be reikalo, nes po simultano padovanotoje V. Čmilytės knygoje perskaičiau, kad ji niekad neišmoko žaisti atvirų debiutų ... ir todėl paprastai jų nežaidžia... Per vėlai perskaičiau būčiau sutaupęs kelias valandas laiko!? Kita vertus, niekas veltui neprapuola! Vis tik tai nebuvo pats blogiausias dalykas šioje partijoje... Beje, tai nebuvo pirmasis tituluotas žaidėjas su kuriuo teko sužaisti o pirmuoju buvo (būsimas) pasaulio čempionas G. Kasparovas (kuriam irgi nepralaimėjau galite suprasti tai kaip norite!?)
Iš karto žaisti 1. ... f5 nesiryžau, nes prisibaiminau Lisicino gambito (2. e4!?) tad pradžioje sužaidžiau šį paruošiamąjį ėjimą.
Persijungimas į Angliškąją pradžią, tačiau aš į Birštoną trenkiaus ne tam, kad po Londę valkiočiausi...
Iš galimų pagrindinių alternatyvų, šio ėjimo šansai vertinami ko gero prasčiausiai bet tai ne priežastis jo nežaisti!
Ir štai pagaliau olandiškosios gynybos klasikinio varianto viena iš padėčių. Pirmoji sėkmė pasiekta tai, ką ir ketinau žaisti.
Laikomas labiau perspektyviu nei kiti galimi ėjimai. Ir ši partija tai parodė, nors kažkur juodieji turėjo sužaisti silpniau. Pabandysim tą vietą aptikti... nors, jei atvirai, tai labiau tikėjausi tų kitų ėjimų...
Šiaip, neretai panašiose struktūrose leidžiu sau 5. ... b6, bet ... V. Čmilytės autoritetas savo darbą padarė, šio varianto atsisakiau. Abiem atvejais laikosi nežymus baltųjų pranašumas.
Pareiškiamas ketinimas žaisti padėtį, panašią Mūro sieną. Baltųjų nežymus pranašumas dar sustiprėja, tačiau slapta tikėjausi, kad šia sieną ne taip lengvai pramuš ir partija galės trukti ilgėliau...
Sužaidžiau kiek impulsyviai ir skubotai (per anksti), nes kažkaip pasivaideno, kad žirgas gali pabėgti nuo taikiklio ir juodųjų planas bus nepasiteisinęs. Paprastai žirgas kertamas, kai būna laukelyje c3.... Ir dabar jau matau, kad tai buvo tolimesnių susidariusių sunkumų preliudija. Matyt dabar žaisčiau 7. ... c6, o prireikus pasitraukčiau rikiu į d6.
Dar vienas impulsyvus ėjimas labai jau nesinorėjo baltųjų rikio į laukelį b4, o tada, kaip man atrodė, juodųjų figūros tampa labai suvaržytos. Baltųjų spaudimas tampa juntamas...
Ilgai ieškota kokio nors žaidimo plano juodiesiems ir pasirinktas, matyt, ne pats geriausias ėjimas. Jo idėja buvo pristabdyti proveržį b2-b4,
tačiau pasirodo, kad pakliūvama į didesnį pavojų... Gal reikėjo ryžtis 11. ... Ve8, nes ateityje vis tiek valdovė buvo priversta eiti į tą laukelį...
Toliau ruošiant minėtą b2-b4
Labai nesinorėjo turėti žirgą ant krašto (kur jis, beje, turi ir mažai judėjimo perspektyvų), bet vis dar ketinau stabdyti b2-b4
Paprastai ir efektyviai!
Kitaip būtų sekę 14. Bd6 laimint kokybę. Gal buvo galima mėginti 13. ... Že4 planuojant sekantį g7-g5, tik kirbėjo mintis, kur reiks dėti žirgą e4, kai po Žf3-e5 bus sužaista f2-f3. Kadangi tiesioginių grėsmių dar nesimatė, nusprendžiau nepulti stačia galva į verdantį vandenį ir pabandyti išlaukti,... kad ir suvaržytoje padėtyje
Šito ėjimo tikėjausi... Padėtis atrodo nelengva, tačiau tarsi dar iškart nebyra... Kažkokią viltį teikia atvira a vertikalė. Tik ką toliau daryti?! Išlaukiamieji ėjimai nepatrauklūs, o ir perspektyva po jų neaiški... Tai dar sujudinti vandenį?!
Baltieji nesiryžo 18. R:e4!, kas būtų, ko gero geriausias ėjimas, o pašalina savo stiprų žirgą centre, karti suteikdami juodiesiems kiek laisvės manevruojant savo pėstininkų užnugaryje. Tiesa, užbėgant į priekį, ir sekančiu baltųjų ėjimu reikėjo iškirsti žirgą e4.
Arba 18. ... B:d7, tačiau vaidenosi, kad po 18. ... V:d7 vis dar prilaikomas pėstininko b veržimasis b4-b5
Juodi debesys tarsi išsisklaidė, man atrodytų, kad liko tik minimalus baltųjų pranašumas ir juodiesiems kvėpuoti jau lengviau...
Juodieji tikėjosi, kad jei iki tol baltieji nešalino žirgo e4, tai ir toliau nuo to susilaikys ir ruošia jam atsitraukimą be grėsmės sudvejinti pėstininkus.
Pagaliau bandoma suaktyvinti kraštinį žirgą ir kartu atveriant liniją bokštui. Kartais gynyboje pasižymėdavau kibumu sunkiose padėtyse, kai stengiesi kažkaip išlaikyti poziciją, tikėdamasis Dievo malonės ar Nušvitimo, laukdamas kokio nors varžovo netikslumo, leisiančio nors kiek atsikvėpti. Taip buvo ir šioje partijoje, kai didmeistrė nesiėmė naikinti žirgo e4.
Čia kilo pasirinkimas tarp šio ėjimo ir keitimosi bokštais. Atrodo, kad abu variantai vienodai geri, tik vaidenosi, kad po bokštų pasikeitimo prarandu linijos kontrolę. Kita vertus, po ėjimo partijoje baltieji galėjo sudvejinti pėstininkus, tačiau galiausiai man pasirodė, kad tai dar nėra pati didžiausia blogybė.
Buvo nežymus pasimetimas... Svarsčiau ir 24. ... Ža3 su planu vėliau pervesti žirgą į c4
Žirgas į c4 pervestas, tačiau jau kitoje variacijoje... Šįkart, su prarasta a linija... Nežymus baltųjų pranašumas.
Atrodo, padėtis jau lygi. Didžiausias rūpestis dėl žirgo c4. Iš vienos pusės, jis dominuoja centre, tačiau iš kitos pusės, jis neturi atsitraukimų, kai bus užpultas rikiu Rf1. Tad nusprendžiu jį labiau įtvirtinti ir sekantį ėjimą dariau labai nedrąsiai, dantis sukandęs (ai, kas bus tas bus!).
Čia pasiūliau lygiąsias ir baltieji sutiko. Dar prieš pradedant partiją, buvau nusprendęs, kad jei įgysiu pranašumą, siūlysiu lygiąsias, nes atvažiavau ne laimėti ir kažką įrodinėti, o gerai praleisti laiką... Tuo metu atrodė, kad įgijau kažkokį pranašumą... O kita vertus, nors juodieji turi pėstininku daugiau, objektyviai padėtis apylygė, nes juodųjų karalius sunkiai gali padėti kiek atsilikusiems pėstininkams, o baltųjų karalius gali artintis ir bandyti prasiskverbti, o jei atsiloštų pėstininką, tai gal ir laimėt partiją. Taigi, pasigilinus, matyti, kad ne padariau malonę, o sutarėm dėl lygių labai dinaminėje pozicijoje. Matyt, abi pusės buvo emociškai paveiktos baltųjų pėstininko praradimo ir tuo metu neįsigilino į padėties subtilybes... |