Chess assassin

Mikėnas ir čempionai   

Skaitiniai
 
Fantastika
 
Lithuanian.Net
 
NSO.LT
 
 
Papildomai skaitykite:
Forumas apie šachmatus
Pirmasis čempionų mačas
Šachmatai: karas ir likimai
Olandiškoji gynyba
Gruzijos šachmatininkių proveržis
B.Fišerio „šimtmečio“ partija
Kur eina karalius – didelė paslaptis: A.Karpovas
Bilbao meistrų turnyras: kepurė uždėta
Šachmatų olimpiada, 2010
Anandas-Topalovas: Permainingai agresyvi pradžia
Anandas-Topalovas: Ant skustuvo ašmenų
Olandiškas pretendentų pėdsakas
Fišeris: išprotėjęs genijus
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Tos nepaprastos figūrėlės
Cirko direktoriaus duktė
Tik žaidžiam sąžiningai... Lietuvių emigracija
Parabolės lenktas likimas
Pažinkime kitokius Druskininkus
Teliavelis – saulės kalvis

V. Mikėnas pažinojo visus pasaulio čempionus išskyrus pirmąjį, V. Steinicą, ir su daugelių jų yra žaidęs turnyrines partijas. Kartais prieš juos ir lamėdavo. Jis tvirtai teigė, kad tai buvo ypatingos asmenybės, pasižymėjusios ne tik specifiniu šachmatiniu talentu bet ir kitais gabumais. E. Laskeris, M. Eivė ir M. Botvinikas buvo mokslininkai. V. Smyslovas galėjo tapti garsiu operos dainininku. A. Aliochinas ir M. Talis pasižymėjo fenomenalia atmintimi.

Ch.R. Kapablanka tapo Kubos pasididžiavimu – jis buvo tikras talentas. Kalbėjo, kad jo namuose visai nebuvo šachmatų, o treniruotėms skyrė mažiausią dėmesį. V. Mikėnas prisimena, kad prieš žaidžiant su juo, buvo parengęs debiutinį siurprizą, kurio dėka įveiks didįjį „Kapą“. Tačiau, kiek pagalvojęs, jis rado tokį tęsinį, koks net nebuvo atėjęs į galvą – ir teko pralaimėti...

Mikėnas labiausiai mėgo Aliochiną, vienintelį mirusį nepraradus čempiono vardo. Jis buvo nepralenkiamas kombinaciniame žaidime; tuo jis sulyginamas tik su M. Taliu.

O kuris čempionas buvo stipriausias? Matyt, kiekvienas buvo stipriausias savo laikmetyje. O šachmatų pasaulį labiausiai nuvylė R. Fišeris, kuris savo titulą kitam atidavė be kovos. O juk vienu metu (1970-72) jis visa galva lenkė visus kitus. Net nepaprastas gynybos meistras T. Petrosianas mačo pabaigoje jam pralaimėjo 4 partijas iš eilės.

V. Mikėnas labai draugavo su estų šachmatininku P. Keresu, kurį laikė labai aukštos kultūros žmogumi. Tiesa, jam nepavyko tapti pasaulio čempionu, tačiau daugelį metų jis buvo pagrindiniu pretendentu į šį vardą. Todėl jį net praminė Pauliumi II. Estijoje labai gerbtas jo atminimas: buvo įsteigti jo vardo šachmatų namai, rengiamijo vardo tarptautinaii šachmatų turnyrai.

Pateiksime vieną trumpą V. Mikėno partiją su pasaulio čempionu V. Smyslovu. Komentarai – V. Mikėno.

Tai partija iš 1949 m. XVII TSRS čempionato finalo 3 turo. Čempionatas vyko Maskvoje, centriniuose Geležinkeliečių kultūros rūmuose. Prasidėjo spalio 16 d. Turnyre dalyvavo 9 didmeistriai (Boleslavskis, Bronšteinas, Keresas, Kotovas, Lilientalis, Levenfišas, Smyslovas, Tagozinas ir Floras) bei 11 stipriausių šalies meistrų (tarp jų ir Gerelis, Taimanovas ir Petrosianas, taip pat netrukus tapę didmeistriais). Pakiliai pradėjęs pimąją čempionato pusę, antrojoje „atsileido“ ir čempionatą baigė vidutiniškai (su 8 taško iš 19 galimų).

Prieš 3 turo kovą su būsimu pasaulio čempionu V. Smyslovą V. Mikėnas buvo pakilios nuotaikos – turėjo 1,5 taško. V. Mikėnas apsidžiaugė, kai varžovas sužaidė 1. e4 – mat galėjo nedvejodamas žaisti savo pamėgtą Aliochino gynybą 1... dŽf6! Mikėnas pastebėjo, kad didmeistris susiraukė – matyt jam toks debiutas nepatiko... Ir tikrai, Smyslovas žaidė neryžtingai ir juodiesiems netgi pavyko pasiekti nežymią persvarą. Galiausiai Smyslovas atidavė figūrą. Mikėnas iš karto net nesuprato, ar tai auka, ar varžovas ko nepastebėjo. Esant tokiai įtemptai padėčiai, Smyslovas galvojo .... 1 val. 15 min. O Vladas tuo metu patenkintas ir pasitikėdamas savimi vaikštinėjo po salę – jis manė, kad didmeistris nemato išsigelbėjimo. Tačiau tada paaiškėjo, koks jis buvo naivus. Smyslovas ieškojo ne kelio išsigelbėjimui, o tęsinio partijai laimėti. Ir tokio neradęs, pasirinko efektingas lygiąsias amžinuoju šachu.

Po partijos Mikėnas priėjo prie simpatiškojo didmeistrio ir paklausė, kodėl tasai sužaidė 1. e4? Ir gavo lakonišką atsakymą: „Nejaugi manote, kad norėjau patikrinti jūsų sugebėjimus Aliochino gynyboje? Ne, drauguži, netyčia paliečiau tą nelemtąjį karaliaus pėstininką!“ Nutinka ir taip...

V. Smyslovas – V. Mikėnas, 1949, Aliochino gynyba (B03, simetrinio pasikeitimo variantas), 1/2 – 1/2
Komentarai V. Mikėno. Papildomi redaktoriaus komentarai pateikiami [laužtiniuose skliaustuoje]

1. e4

[ Nemaža mūsų elgesio dalis priklauso nuo atavistinės baimės: nežinomoje aplinkoje geriau pulti nei gintis. Aliochino gynyba remiasi ta iš amžių glūdumos ateinančia baime. Ji suardo simetriją pačiu pirmuoju ėjimu. Patyręs gnėjas jaučia puolančiojo pulsą, stebi jo akis, kad pajaustų ketinimų kryptį ir iš anksto griauna jo planus. Svarbiausia žaidžiant Aliochino gynybą – išlikti ramiam šėlstant ugniai ir sugebėti kontratakuoti.

Gali būti, kad Aliochino gynyba pirmąkart sužaista 1860 m. mače susirašinėjant tarp Edingurgo ir Berwick‘o šachmatų klubų. Vėliau ją aktyviai naudojo Aliochinas. Iš jo šį ginklą perėmė austrų didmeistris E. Grunfeldas. 8-me dešimtm. ji staiga išpopuliarėjo, nes ją naudojo R. Fišeris. Iš naujosiso kartos – ją žaidžia Ivančiukas, Nakamura ir Kamskis, o didžiausiu jos šalininku yra A. Baburinas.

V. Mikėnas ją vertina taip: „Esu pripažintas Aliochino gynybos žinovu. Savo turnyrinėje praktikoje ją žaisdamas esu pralaimėjęs tiek daug partijų, kad ir nenorom teko ją išmokti atmintinai. Bet man šis žaidimo būdas patinka – jau nuo pat pradžių susidaro aštrus žaidimas. Žaisdamas tokią partiją daugiau nieko ir nenoriu“. ]

1... Žf6 2. e5 Žd5 3. d4 d6 4. c4 Žb6 5. ed
Aliochino gynyba, pasikeitimas

Tokiu būdu [pasikeitimo variantu] baltieji negali iškovoti persvaros. Reikėjo žaist 5. f4 Rf5 6. Žc3 e6 7. Re3 de 8. fe Re7. Šiame [keturių pėstininkų atakos] variante stipriam pėstininkų centrui juodieji priešpastato gyvą figūrinį žaidimą.
[ Keturių pėstininkų atakos pagrindinis variantas yra: 5. f4 de 6. fe Žc6 7. Re3 Rf5 8. Žc3 e6 9. Žf3
O pasikeitimo variante juodųjų pagrindinis pasirinkimas yra arba kirsti 5. ... ed - solidus variantas su kiek blogesne padėtimi arba 5. ... cd – ambicingas variantas, kuriame juodieji bando spausti baltųjų pėstininką d4. Tam paprastai renkamasi fianketo išvedant rikį į g7, o kitą rikį vystant į g4 pašalinant baltųjų žirgą f3
Galima netgi kirsti 5. ... V:d6, tačiau šis variantas laikomas silpnesniu ]

5. ... ed 6. Re2

Reikėjo pirma paeiti 6. Žc3. Dabar juodieji netrukdomai vykdo pagrindinį strateginį planą – įtvirtina centrinį pįstininką laukelyje d5.

6. ... d5!

Po šio ėjimo pėstininkas d4 vėliau tampa geru puolimo objektu. Žaidžiant baltaisiais reikia visaip trukdyti, kad juodieji neįgyvendintų šio sumanymo.

7. c5 Ž6d7 8. Žf3 Re7 9. 0-0 Žf8

Juodųjų planas – ėjimais 9. .... Že6, Rf6 ir Žc6 užpulti pėstininką d4. Tačiau tam sumanymui buvo galima ir kitaip pergrupuoti figūras pirmiau sužaidus 9. ... 0-0

10. Že5 Žbd7

Ėjimas 10. ... f6 tik silpnintų juodųjų karaliaus sparną.

11. f4 Ž:e5 12. fe Že6 13. Re3 0-0 14. Žd2 f5

Žirgas e6 užima dominuojančią poziciją; be to, juodieji, turėdami persvarą karaliaus sparne, galėtų pradėti puolimą. Todėl baltiesiems reikia atverti poziciją ir mėginti aktyvinti fogūras.

15. ef!?

Tik šitaip! Bet dabar pėstininkas d4 lieka silpnas ir reikalauja nuolatinės priežiūros.

15. ... R:f6 16. Žf3 Ve7

Geriau buvo iškart žaisti 16. ... c6 ir 17. ... Vc7

17. Vb3 c6 18. Bae1 Vc7 19. Rd3 Rd7 20. Vc2 g6

Juodųjų padėtis gera, nes d4 silpnas. Todėl didmeistris mėgina paaštrinti padėtį.

21. Rh6!
Mikėnas-Smyslovas

Iš karto nesupratau, kodėl Smyslovas aukoja pėstininką. Tik vėliau, kai susidarė finalinė padėtis, viskas paaiškėjo.

21. ... Ž:d4 22. Ž:d4 R:d4+ 23. Kh1 B:f1+ 24. B:f1 Vc5!

Valdovės padėtis centre puiki ir nematyti, kaip baltieji galėtų tęsti puolimą. Smyslovas pasirinko įdomų tęsinį.

25. R:g6!? hg 26. V:g6+ Kh8
Mikėnas-Smyslovas

Kaip minėjau, tokiai padėčiai esant, Smyslovas ilgai galvojo: valandą ir 15 minučių man teko jaudintis. Pagaliau sulaukiau atsakymo...

27. Re3!!   ... lygiosios (1/2-1/2)

Galimas variantas 27. ... V:e3 28. Vh5+ Kg8 29. Vf7+ ir lygiosios dėl amžinojo šacho. Smyslovas negalėjo žaisti kitaip. Po 27. Rg5 sektų 27. ... Vg7!, o į 27. Rf8 juodieji atsakytų 27. ... Re8.
Taip ir man teko atsisakyti 27. ... R:e3? Dėl 28 Bf7 nes šiame variante rikis užstotų laisvą e liniją.


Biografinė informacija Mikėnas: pašto ženkle

Vladas Mikėnas (1910– 1992) – pirmasis profesionalus iškilus Lietuvos šachmatininkas, tarptautinės kategorijos teisėjas, žurnalistas, knygų apie šachmatus autorius. Gimė Taline, Estijoje. 1929 ir 1930 m. – Estijos čempionas. 1931 m. apsigyveno Lietuvoje. Karo metais gyveno Kazanėje, mobilizuotas į armiją, tačiau netrukus paleistas ir dirbo Lietuvos atstovybėje Maskvoje buhalteriu. Nuo 1944 m. gyveno Lietuvoje. Už Lietuvą pirmoje lentoje dalyvavo 5-iose šachmatų olimpiadose 10 kartų žaidė TSRS čempionatų finaluose (paskutinį kartą 1970 m. Rygoje). Yra laimėjęs prieš pasaulio čempionus A. Aliochiną, M. Botviniką, V. Smyslovą, M. Talį. Pasaulio šachmatų pirmenybių vyr. teisėjas – teisėjavo partijoms: G. Kasparovas – A. Beliavskis; G. Kasparovas – V. Smyslovas; G. Kasparovas – A. Karpovas.

Buvo vienas retų šachmatininkų, turėjusį lygų rezultatą su Aliochinu (1:1 ir trys lygiosios). Mikėno vardu pavadinta Mikėno sistema, kitaip dar Floro-Mikėno sistema ar Mikėno-Karlso sistema Angliškojoje pradžioje (A18: 1.c4 Žf6 2.Žc3 e6 3.e4). Valdovės žirgo gynyba dar vadinama Bogoliubovo-Mikėno gynyba (A40: 1.d4 Žc6). Žinomas ir Mikėno variantas Nimcovičiaus gynyboje (1. d4 Žf6 2.c4 e6 3.Žc3 Rb4 4.Vd3).
2010 m. išleistas V. Mikėnui skirtas pašto ženklas (dail. Rimantas Tumasonis).