Skaitiniai
 
Fantastika
 
Lithuanian.Net
 
NSO.LT
 
 
Papildomai skaitykite:
Mikėnas ir čempionai
Magiškieji šachmatai
Forumas apie šachmatus
Giliai įkaltas kuolas
Pirmasis čempionų mačas
Olandiškoji gynyba
B. Fišerio „šimtmečio“ partija
Laskeris – matematikas ir filosofas
Olandiškas pretendentų pėdsakas
Unix, C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Tos nepaprastos figūrėlės
Cirko direktoriaus duktė
Tik žaidžiam sąžiningai...
Moterų šachmatai
Lužino gynyba

2024 m. kovo 16 d. Lietuvos Seime vyko „Seimo taurės“ šachmatų varžybos. Jose dalyvavau simultane su Seimo pirmininke [ir Europos čempione] Viktorija Čmilyte-Nielsen. Sužaidėme labai įtemptą ir ilgą partiją (ir kadangi niekas kitas nei laimėjo, nei sužaidė lygiosiomis - tapau simultano nugalėtoju, nes partija tęsėsi ilgiausiai - net 75 ėjimus). Poroje vietų galėjau išlyginti žaidimą su viltimi baigti partiją lygiosiomis. Čia pateikiami šios partijos komentarai.

O praeitais 2023 m. Birštono simultane su ja pavyko partiją baigti lygiosiomis, - toji partija su komentarais...
Tačiau 2025 m. simultanas Seime nebuvo sėkmingas - atsipalaidau ir lioviausi stebėti rikio g2 poveikį partijos eigai ir sulaukiau gražaus taktinio didmeistrės smūgio, po kurio pyktelėjau ant savęs ir „iš to piktumo“ truputį pasimečiau, atiduodamas pėstininką (o galėjau išsaugoti ir nors „ne su kokiu vaizdzeliu“ bandyti dantimis ir nagais dar kabintis) ir likdamas labai prastoje pozicijoje, kurioje apėmė visiškas nusiraminimas, nes vilties jau nebuvo - tiesiog pribaiginėjome partiją... Skaitykite ir komentarus partijai skirsnelyje „Kaip pakliūta į spąstus?“...
Pastaba: Lygiąsias simultane 2025-ais po dramatiškos pabaigos pasiekė tik Audrius Pleikys, pastabos kurio skirsnelyje „Sėkminga dramatiška pabaiga!“.

Taip pat galite skaityti šių komentuotų 2024-2025 m. partijų komentarų kopijas...

V. Čmilytė – J. Skendelis, Vilnius, Seimo rūmai, „Seimo taurės“ metu, 2024.03.16,
Olandiškoji gynyba, A81 (Modernusis variantas/ Fianketo ataka, Mūro sienos atmaina),  1–0

1. d4 f5

Ir vėl – Olandiškoji gynyba. Iš V. Čmilytės po 2023 m. simultano Birštone gautos jos knygos jau žinojau, kad Olandiškoji gynyba yra tarp jos pamėgtų debiutų – tad savotiškai, jai teko žaisti prieš save pačią. Požiūris į olandišką gynybą dviprasmiškas – vieni laiko ją stipriu atsakymu į 1. d4, o kiti, - rizikingu debiutu; ir vis tik, aukščiausiame lygyje ji jau retas svečias.

2. g3 Žf6 3. Rg2 e6 4. Žf3 Rb4+

Matai šachą – šachuok! Truputį beprasmis ėjimas – tik slapta širdyje turėjau viltį, kad ji sužais 5. Žbd2 ir man, galbūt, pavyks pervesti partiją į pernai žaistą partiją (po 5. Žbd2 d5 6. 0-0 0-0 7. c4). Čia, užbėgant į priekį, reikia pasakyti, kad ir ši partija iš tikro klostėsi analogiškai 2023-ųjų partijai – dariau smulkius netikslumus ir dėl to nuolat jaučiau šiokį tokį suvaržymą bei spaudimą, baltiesiems išlaikant pastovų pranašumą. Laimei, varžovė maksimaliai neišnaudojo mano smulkių „kliauzų“, tad dar laikiausi - iki pat 30 ėjimo, kai netikėtai galėjau perimti iniciatyvą ir galimai visai išlyginti žaidimą. Ir jei pernai taip ir įvyko (netikėtas proveržis ir padėties išlyginimas!?), tai šiemet to „lemiamo“ ėjimo nepadariau – apie jį galvojau, tik spaudžiant laikui, kai reikėjo daryti ėjimą, jo atsisakiau… O gaila…

6. c3 Re7 6. 0-0 0-0 7. c4 d5 8. Žc3 c6 9. Vb3 Kh8 (?!)

Čia pradėjo vaidentis visokie raguotieji velniai ir kitokios baisybės, susijusios su baltųjų valdovės opozicija diagonale su juodųjų karaliumi (žegnojausi, bet nepadėjo!?) – tad ir nusprendžiau „dėl visa ko“ jį perkelti iš to taikiklio (o tai velniai žino, kas gali nutikti!?). Tik, atrodo, visai be reikalo, nes tolimesnė partijos eiga parodė, kad mano baimės buvo menamos, o karalius ant g8 būtų leidęs atlikti gerokai saugesnį „grynai olandišką“ išpuolį. Reikėjo jau dabar atlikti „olandišką žirgo šuolį“ 9. … Že4

10. Rf4 Že4 11. Bc1 Žd7 12. Bfd1 Ždf6

Ech!? Būtų karalius ant g8 (tas nelemtas 9-sis ėjimas!?) – būčiau analogiškoje padėtyje puolęs su 12. … g5!? - ir tegu tada kalba durtuvai!? Ir dabar dar pamąsčiau apie 12. … g5!? , tačiau su karaliumi ant h8 tai man pasirodė esant per didele avantiūra – nors vis tik gal vertėjo!..

13. Že5 Ž:c3 14. V:c3 Že4 15. Vc2 Rg5 16. R:g5 V:g5 17. e3 Ve7 18. f3 Žf6 19. e4!? fe 20. fe de 21. Bf1 Rd7 22. R:e4 Ž:e4 23. V:e4 Bf6 24. Bce1 Raf8 25. B:f6 B:f6 26. Ž:d7 V:d7 27. Ve5 h6

Iki šiol baltieji išlaikė iniciatyvą ir darė spaudimą, tačiau galutinai dar nesutraiškė. Čia jau mačiau, kad yra grėsmė prarasti pėstininką, tačiau jo „gelbėjimo“ galimybės neatrodė saugios, tad aukojau jį, tikintis dar kažkiek pratęsti partiją. Po partijos vis tik pamačiau, kad ši padėtis iš tikro gana apylygė, gerokai geresnė, nei kad maniau žaidimo metu.

28. Vb8+ Kh7 29. V:a7 Vf7!? 30. Vb8 Vd7?

Dar darydamas 29. ... Vf7 ėjimą, buvau numatęs 30. … Bf2!? , tačiau, atėjus laikui jį daryti, užplaukė kažkokia migla! Pradėjo vaidentis visokie nebūti dalykai (pvz., kad prarandu dar vieną pėstininką po 31. B:e6(?), nors po šio ėjimo iš tikro perimu iniciatyvą ir galiu baigti partiją amžinu šachu po 30. … Bf2!? 31. B:e6(?) Bf1+ 32. Kg2 Vf3+ Tačiau dar grėsmingiau atrodė 30. … Bf2!? 31. B:e6(?) B:b2 jau grasinant matu Tad po 30. … Bf2!? vieninteliu priimtinu baltųjų atsaku būtų 31. Ve5 B:b2 32. Ve4+ (arba 32. Be2) Vf5 su gana lygia padėtimi. Tačiau vietoje to, pasirinkau pasyvią gynybą – tikriausiai todėl, kad buvo didelis spaudimas daryti ėjimą priėjus varžovei ir visos mintys buvo išsilaksčiusios. Vienintelė maža viltis, dėl kurios tebetęsiau partiją, tebuvo (kai jau buvo pereita į valdovių endšpilį) tikimybė, kad kažkaip gal pavyks surengti amžiną šachą… Bet partija jau buvo pasmerkta, varžovė nesuteikė tam vilčių – tad toliau partijos nekomentuosiu, tik pateiksiu jos likusius ėjimus (vėliau dar kartą peržiūrėjus paaiškėjo, kad ji nė velnio dar nebuvo pasmerkta!).

31. Ve5 Vf7 32. Ve2 Vd7 33. Ve4+ Kg8 34. Bf1 B:f1+ 35. K:f1 V:f7+ 36. Vf4 Vd7 37. Ke2 Ve7 38. c5 Vd7 39. Ve5 Vf7 40. a4 Vg6 41. Ke3 Vf7

Čia dar pajuokavau, kad partiją būtų galima atidėti, į ką Europos čempionė atsakė, kad „kaip anksčiau“, ir į mano pasitikslinimą „ar dabar jau nebūna pratęsimų?“, ji patvirtino, kad „dabar kompiuteriai jau pernelyg galingi“. Ir ta pačia dvasia kaip anksčiau partija dar vyko iki pat 75-o ėjimo, kai juodieji pagaliau pasidavė.
Deja, vėliau dar kartą ir jau atidžiau peržiūrėjau šį valdovių endšpilį – ir pastebėjau savo klaidą, kai šansus lygiosioms praleidau 59-u ėjimu :( Tad nors nuo šio 42-o ėjimo teisėjas aktyviai ragino mane pasiduoti (gal tai irgi kiek išblaškė mano dėmesį), tęsti žaidimą iš tikro vertėjo!

42. Vf4 Vd7 42. Vb8+ Kh7 43. Vd6 Vf7 44. Ve5 Vd7 (45. … Vf1!?) 45. Kd3 Ve7 46. b4 Vd7 47. h4 Ve7 48. h5 Vd7 49. g4 Ve7 50. b5 cb 51. ab Vd7 52. c6 bc 53. Ve4+ Kg8 54. bc Vd6 55. c7 V:c7 56. V:e6+ Kf8 57. Ve5 Vc1 58. Ke4 (?!) Vh1!+ 59. Kf5

Nežinau tiksliai, bet atrodo, kad čia jau pasiekta lygi padėtis... Reikėjo šachuoti 59. … Vf3+ 60. Ke6 (60. Vf4 Vd5+) Vc6+ ir t.t. atrodo pasiekiant amžiną šachą. Bet, deja, antrą kartą praleidau progą pasiekti lygiąsias...

59. … Vb2+?

:(

60. Ke6! Vb3+?! (60. … Vb6+) 61. d5! Kg8 62. Ve4 Va2 63. Vg6 Vc4 64. Vf7+ Kh7 65. Vf5+ Kg8 66. Ke7 Vc7+ 67. Vd7 Vc3??

Nuo čia jau prasideda agonija… Kiek užtęstų priešinimąsi 67. … Vc5+, bet gal ir tai jau nieko negelbsti po 68. d6, nors aiškaus baltųjų laimėjimo po 68. … Vg5+ 69. Ke8 Ve5+ 70. Kd8 Va5+ nematau... Gaila, neturiu šachmatų programos, kad galėčiau su ja patikrinti...

68. Ke8 Vf3??

Nuovargis ir pasimetimas spaudžiant greičiau daryti ėjimą...

69. Vf5 Va3 70. Ve6+ Kh7 71. d6 Va8+ 72. Ke7 Vc6 73. Ve5 Va4 74. d7 Va3+ 75. Ke8

ir čia pasidaviau, pasiprašydamas autografo ant ėjimų sąrašo (skubant užsirašinėto nelabai tvarkingai - teko jį braukyti)...

1:0

Gaila prarastų galimybių!!!
Tačiau vis tik buvau pripažintas simultano nugalėtoju, nes, pagal taisykles, jei nebuvo laimėtojo ar sužaidusio lygiosiomis (o tokių nebuvo!), nugalėtoju skelbiamas ilgiausiai priešinęsis. Tad gavau dar ir apdovanojimą - tarp kitų daiktų ir šachmatų lentą su V. Čmilytės-Nielsen autografu!

2025 m. simultanas: kaip pakliūta į spąstus?

O štai 2025 m. simultanas su didmeistre nesusiklostė. Praradau budrumą, kad „uždarytas“ rikis vis tik riša pėstininką, pamiršau savo pradinį planą ir paskubėjau su planuotu žirgo manevru - o tada po netikėto smūgio kiek pasimečiau ir atidaviau pėstininką, netekdamas jokios vilties... Vis tik pateikiu komentarus ir šiai partijai... O per šį simultaną lygiąsias pasiekė Audrius Pleikys, kurio 2024 m. partiją irgi komentavau...

V. Čmilytė – J. Skendelis, Vilnius, Seimo rūmai, „Seimo taurės“ metu, 2025.03.22,
Olandiškoji gynyba, A81 („Mūro sienos“ variantas),  1–0

1. c4 f5 2. g3 Žf6 3. Rg2 e6 4. Žf3 d5 5. d4 Rb4+

Čia mestelėjau repliką: „Šachuok, jei matai progą, o tai paskui progos šachuoti gali ir nebūti!“ Vis tik gal reikėjo neskubėti su šachu, o rikį išvesdinti į d6 laukelį, prieš tai sustiprinus „mūro sieną“ su 5. … c6

6. Rd2 Ve7

Žaidimas toliau vyko su tam tikru baltųjų spaudimu (ir nedideliu pranašumu), dėl kurio jaučiau tam tikrą nepatogumą, tačiau dar nebuvo nieko labai tragiško. Tik manau, kad, galbūt, reikėjo prevenciškai pasikeisti rikiais laukelyje d2, nelaukiant, kol baltieji tai atliks laukelyje b4 (ėjimas 9. R:b4)

7. 0-0 0-0 8. Vc2 c6 9. R:b4 V:b4 10. Žbd2 Že4 11. a3 Ve7 12. b4 a6 13. e3 Žd7 14. Bab1 b5!?

Ramesnis būtų 14. … Ždf6, apie kurį pradžioje ir galvojau. O 14. … b5!? yra kiek impulsyvus, tačiau vis tik galiausiai jį pasirinkau, tikėdamasis, kad taip pavyks „apraminti“ baltųjų pėstininkų veržimąsi valdovės sparne.

15. cd cd 16. Že5 Ž:d2 17. V:d2

17. … Žb6

Labai nekilo ranka kirsti baltųjų žirgą laukelyje e5 (17. … Ž:e5; bei ėjimu prieš tai) įsileidžiant erzinantį baltųjų pėstininką į patį centrą, iš kur jo neiškrapštysi. 17. ... Žf6 irgi neatrodė patrauklus, tad dar prieš kertant žirgą d2, buvau sugalvojęs šį žirgo manevrą (17. … Žb6) numatant jo kelią į c4, tačiau atsipalaidau ir maniau, kad „uždarytas“ rikis g2 negali niekur sutrukdyti ir jo „veikimo“ galimybių paprasčiausiai nežiūrėjau. - ir už tai buvau nubaustas! O Viktorija viską matė ir padėjo sūrį, įviliodama tarsi pelę į spąstus.

18. Bbc1! Žc4?

Peliukas nepastebėjo spąstų… Visąlaik ruošiausi prieš tai sužaisti 18. … Rb7 (gal net kiek tuo susilpninant baltųjų spaudimą), tačiau paskutiniu metu pamiršau šią ėjimų tvarką ir paskubėjau, atseit’, „uždaryti“ c vertikalę.

19. Ž:c4 bc 20. B:c4! Rd7?!

Vis tik, ko gero reikėjo, „priimti iššūkį“ ir keisti bokštais ( 20. … dc 21. R:a8 Rb7 22. R:b7 V:b7 23. Bc1 Bc8) tikintis „geriausio“ (t.y. apsiginti), tačiau labai nepatiko susidaręs „pėstininkų vaizdelis“, o ryžtis trukdė užpuolusi neviltis ir pyktis ant savęs, kad nesužiūrėjau… Tiesiog mestelėjau repliką: „Na va, dar tik 20-as ėjimas, o jau pralaimėta!“ ir blogoje padėtyje atidaviau pėstininką – toliau palikęs save tiesiog „vegetuoti“ – pasyviai belaukiant kaip ir kada prasiverš… Užėjo visiška ramybė ir nirvana – nes viskas tapo aišku, nieko padaryti negalima, tik „tempti gumą“... Todėl tolimesnės partijos dalies jau (beveik) nekomentuoju... Tiesiog didmeistrė dėsningai ir neskubėdama veržė kilpą aplink kaklą ir „smaugė“, „smaugė“ be pasigailėjimo...

21. Bc5 Bfc8 22. Bfc1 Vd6 22. Vc3 B:c5 23. bc Vc6 24. Bb1 Ba7 25. Vb3 Vb5 26. Rf1?!

Čia jau baltieji galėjo galutinai pribaigti: 26. R:d5+!

26. …. V:b3 27. B:b3 Kf7 28. Bb6 Rc8 29. a4 Ke7 30. a5 Kd7 31. Kg2 g6 32. h4 h6 33. Rd3 Ke7 34. Kf3 Rb7 35. Kf4 Kf6 36. Bd6 g5+

Na … sulaukiau ir antros progos pašachuoti! ... tad tada pradžioje nereikėjo skubėti (5. … Rb4+)!?

37. hg hg+ 38. Kf3 Ke7 39. Bb6 Rc8 40. Bc6 Kd7 41. Bd6+

Čia jau „pajuokavau“ – „Pagaliau ir jūs gavote progą šachui!“

41. … Ke7 42. g4 Bd7?!

Jau visai blogai - mačiau jos kitą ėjimą, tačiau pagalvojau, kad geriau sužaisti kažkaip netikėtai… Nepadėjo! (nes padėti jau ir negalėjo...)

43. R:a6 B:d6 44. cd. Kd7 45. R:c8+ Kc8 46. gf ef 47. a6!

Ir viskas baigta!

1-0