Skaitiniai
 
Fantastika
 
Lithuanian.Net
 
NSO.LT
 
 
Papildomai skaitykite:
Mikėnas ir čempionai
Magiškieji šachmatai
Forumas apie šachmatus
Pirmasis čempionų mačas
Laskeris – matematikas ir filosofas
Pramuštas uždarasis Karo Kanas
Fišeris: išprotėjęs genijus
Šachmatai: karas ir likimai
Šachmatų olimpiada, 2010
B. Fišerio „šimtmečio“ partija
Čempionai: Anatolijus Karpovas
Istorijos endšpiliuose: klaidžiojantis kvadratas
Bilbao turnyras:  kepurė uždėta
Olandiškas pretendentų pėdsakas
Gruzijos šachmatininkių proveržis           
Korespondenciniai šachmatai literatūroje
Anandas-Topalovas: skustuvo ašmenimis
Unix, C kalbos kiltis ir ... šachmatai
S. Lemas. Trumpas sujungimas
Tos nepaprastos figūrėlės
Tik žaidžiam sąžiningai...
Dailė fiziko akimis

Kur eina karalius – didelė paslaptis: Borisas Spaskis – 10-asis

1969 m. nugalėjęs T. Petrosianą (12,5:10,5; +6-4=13) tapo 10-tuoju pasaulio čempionu.

Jį dažnai vadino universalaus stiliaus didmeistriu – jis pateikė daug puikios atakos, gynybos, pozicinio manevravimo, techninio meistriškumo pavyzdžių. Bet labiausiai pasižymėjo vertinant poziciją – ypač subtiliai jautė lemiamus kovos momentus ir tiksliai nuspręsdavo, verta siekti pergalės ar pakaks lygiųjų. Jis pasižymėjo mokėjimu išlaikyti pozicinę pusiausvyrą taktikos pagalba. Tačiau kartais drąsiai priimdavo didelę žaidybinę riziką.

Iškovojęs šachmatų karūną, Spaskis, gaila, neteko daugelio sportinių savybių, būtinų aukštiems pasiekimams. Mačui su R. Fišeriu jis nepakankamai pasirengė tiek šachmatų, tiek psichologiniu požiūriu – ir teko nuryti kartų pralaimėjimą 8,5:12,5 (+3-7=11). Tiesa, su ekstravagantišku amerikiečių didmeistriu draugavo visą gyvenimą. 1992 m. netgi surengė mačą su R. Fišeriu Jugoslavijoje (tiesa, vėl pralaimėdamas) – už ką JAV išdavė arešto orderį R. Fišeriui.

Biografijos faktai

Borisas Spaskis (1937-2025) – rusų šachmatininkas, didmeistris (nuo 1956 m.). Parašė nemažai straipsnių apie šachmatų teoriją ir praktiką bei apžvalgų apie šachmatų varžybas.
Kelyje į pirmąjį mačą dėl pasaulio čempiono 1965 m. įveikė P. Keresą (6-4; Rygoje), J. Gelerį (5,5-2,5; Rygoje) ir M. Talį (7-4; Tbilisyje), tačiau pirmąjį mačą T. Petrosianui 1966 m. pralaimėjo (12,5-11,5; +4 -3 =17). Kelyje į antrąjį mačą dėl pasaulio čempiono 1968 m. įveikė J. Gelerį (5,5-2,5; Suchumyje), B. Larseną (5,5-2,5; Malmėje) ir V. Korčnojų (6,5-3,5; Kijeve). Mačas vyko Maskvoje, pirmąją partiją laimėjo T. Petrosianas, įveikęs atkaklų B. Spaskio pasipriešinimą, tačiau netrukus B. Spaskis išsiveržė į priekį ir išlaikė persvarą.

1972 m. pralaimėjęs mačą R. Fišeriui, jis suprato, kad savo šalyje neišsilaikys – ir 1976 m. išvyko į Prancūziją, ir nuo 1984 m. žaidė už ją. 2006 m. patyrė insultą, 2012 m. neaiškiomis aplinkybėmis grįžo į Rusiją (tvirtinama, kad buvo pagrobtas), kur vėl turėjo sunkių sveikatos sutrikimų, bet 2013 m. ji pagerėjo ir jis skaito paskaitas įvairiuose miestuose.
Baigęs karjerą, užsiėmė šachmatų populiarinimu, atidarinėjo šachmatų mokyklas Rusijoje ir užsienyje, buvo „Šachmatų savaitės“ vyr. redakoriumi.

Susidarančios pozicijos su stipriu judriu centru, aktyvus figūrų žaidimas, perspektyva atakuoti karalių - tai jo stichija. Kai nesigaudavo tiesioginė karaliaus ataka ir tekdavo tenkintis pozicine persvara, jis subtiliai pasiekdavo pergalę? manevruodamas figūromis, išnaudodamas varžovo pozicijos silpnybes, gebėdamas pastebėti partijoje kritinį momentą. Neretai po debiuto jo padėtys nebuvo puikios ir varžovai versdavo jį spręsti sunkius uždavinius, bet Spaskis ramiai jausdavosi sudėtingose situacijose ir tai padėdavo jam įveikti varžovus. Jis neretai atsisakydavo lygiųjų , būdamas blogesnėje padėtyje, kai jausdavo, kad varžovas nėra užtikrintas. Tam jis buvo puikus psichologas - ir jis retai patekdavo į ceitnotą.

Jo indėlis į debiutų teoriją yra Maršalo atakos Ispaniškojoje partijoje atgaivinimas, Leningrado varianto Nimcovičiaus gynyboje vystymas, Spaskio variantas juodiesiems Nimcovičiaus gynyboje, Siciliškosios gynybos uždaras variantas, retas Karaliaus sparno indiškosios (Barczos sistema) atakos variantas (1.Žf3 Žf6 2.g3 b5!?).

B. Larsenas – B. Spaskis, 1969, Karo-Kano gynyba, B13, 0 – 1

1. e4 c6

Kartą M. Botvinikas, apibūdindamas B. Spaskį, pasakė, kad nuo E. Laskerio laikų tai vienas praktiškiausių ir gudriausių pasaulio čempionų. Tam neprieštarauja paties Spaskio komentarai:
„Kai Larsenas paėjo karaliaus pėstininku, pabandžiau suprasti, kokį tikslą sau kelia danų didmeistris... Larsenas savitai traktuoja debiutų variantus, susidarančius po 1. … e4 arba 1. … e6. Vieno šių atsakymų jis, matyt, iš manęs ir tikėjosi... Tačiau, kad nereiktų plaukto svetimame farvateryje, nusprendžiau sužaisti Karo-Kano gynybą ir psichologiškai pasielgiau visiškai teisingai: Larsenui ėjimas 1. … c6 kažkaip iškart nepatiko, jis ilgam susimąstė ir, kaip man pasirodė, net nuliūdo“.

2. d4 d5 3. ed cd 4. c3

Taip, Spaskis buvo teisus. Danų didmeistris neatsisakė savo principų atsisakydamas smulkiai atidirbtos Panovo atakos su 4. c4

3. … Žc6 5. Rf4 Rf5 6. Žf3 e6 7. Vb3 Vc8 8. Žbd2 Žf6 9. Re2 Re7 10. O-O Že4 11. Bac1 Ž:d2 12. R:d2 O-O 13. c4 Re4

Perkeldami rikį į stipresnę padėtį juodieji kartu laimi tempą, nes reikia ginti pėstininką d4.

14. Ve3

Baltiesiems persvaros nesuteikė ir variantas 14. Re3 R:f3 15. R:f3 Ža5 16. Va4 Ž:c4 17. b3 b5! 18. V:b5 Ža3
Bet vėl suteikime žodį Spaskiui:
„Kai ėmiausi nagrinėti susidariusią poziciją, tai greitai pajutau nei supratau, kad būtent dabar sprendžiasi partijos likimas. Žinoma, mane vedė ne tik vadinamoji ‚pozicinė pajauta‘. Atrodė akivaizdu, kad pagrindinė pozicinė grėsmė – pėstininkų ataka valdovės sparne (c4-c5; b2-b4-b5), derinant su lauko e5 kontrole baltiesiems pranašauja geras perspektyvas. Tačiau kaip išvengti tos grėsmės? Jei pozicija turi taktinį sprendimą, tai rasti taktinį smūgį ne taip jau ir sunku. Kur kas sunkiau rasti kuklų ėjimą, netikėtai nukenksminantį rengiamą priešinimo puolimą“.

14. … Vd8!

Puikus meistro ėjimas! Juodieji ne tik patraukia valdovę iš pavojingos vertikalės, bet ir netiesiogiai atremia grėsmę c4-c5, pvz., 15. c5 R:f3 16. R:f3 (16. gf Rf6 17. Rc3 Rg5 18. f4 Rh6 ir toliau 19. … Vf6) 16. … Rf6 – ir baltųjų pozicijos nepatrauklus pasirinkimas tarp pėstininko d4 arba kokybės netekimo po 17. Rc3 Rg5

15. Že5 ž:e5 16. de Bc8 17. Bfd1

Geriau 17. Rc3

17. … Rc5

Žinoma, baltųjų padėtis nėra pralaimėta, nes aiškių klaidų jie nedarė. Tačiau jau kitu ėjimu B. Larsenas, nusivylęs tuo, kad kova vyksta ne visai ta vaga, kurios tikėjosi, daro rimtą „šūvį pro šalį“ ir praranda pėstininką.

18. Vf4?

Teisingai būtų 18. Vg3

18. … f6 19. cd R:d5

Išvengiant spąstų 19. … ed 20. Re3 fe 21. V:e4!

20. Be3 B:e3 21. V:e3 B:c1 22. B:c1 fe

Baltieji negali susigražinti pėstininko: 23. V:e5 Vb6 arba 23. V:a7 Vg5
Ir nors pėstininkas e5 gana silpnas, vis tik jis „papildomas“.
Vis tik „Informatoriuje“ B. Larsenas nurodė, kad po 23.Vxe5! baltieji pasiekia lygiąsias: 23...Vb6 24.Rf3 Rxf3 25.Bc7 Bf7 26.Bc8+ kartojant ėjimus.

23. a3 Vh4 24. h3 a6 25. Rg4 Vf6 26. Be1 e4 27. Vd2 h6 28. Be3

Atkakliau 28. Bc1

28. … Rc6 29. b4 Bd8 30. Vc3

Mažai džiaugsmo ir variante 30. R:e6+ Kh8 31. Va2 Bd1+ 32. Kh2 Ba1 ir 32. … V:f2
Spaskis savo pranašumą realizuoja techniškai pasiekdamas laimėjimą.

30. … Kf7 31. Rh5+ Ke7 32. Vc5+ Bd6 33. Re2 Vd4 34. Vh5?! Va1+ 35. Kh2 Vf6 36. Vg4 g5 37. Kg1 Bd2 38. a4 Bb2 39. b5 Bb1+ 40. Kh2 V:f2 41. Bc3 Vg1+

ir baltieji pasidavė,  0-1