 |
|
|
Skaitiniai |
Kur eina karalius didelė paslaptis: Borisas Spaskis 10-asis 1969 m. nugalėjęs T. Petrosianą (12,5:10,5; +6-4=13) tapo 10-tuoju pasaulio čempionu. Jį dažnai vadino universalaus stiliaus didmeistriu jis pateikė daug puikios atakos, gynybos, pozicinio manevravimo, techninio meistriškumo pavyzdžių. Bet labiausiai pasižymėjo vertinant poziciją ypač subtiliai jautė lemiamus kovos momentus ir tiksliai nuspręsdavo, verta siekti pergalės ar pakaks lygiųjų. Jis pasižymėjo mokėjimu išlaikyti pozicinę pusiausvyrą taktikos pagalba. Tačiau kartais drąsiai priimdavo didelę žaidybinę riziką. Iškovojęs šachmatų karūną, Spaskis, gaila, neteko daugelio sportinių savybių, būtinų aukštiems pasiekimams. Mačui su R. Fišeriu jis nepakankamai pasirengė tiek šachmatų, tiek psichologiniu požiūriu ir teko nuryti kartų pralaimėjimą 8,5:12,5 (+3-7=11). Tiesa, su ekstravagantišku amerikiečių didmeistriu draugavo visą gyvenimą. 1992 m. netgi surengė mačą su R. Fišeriu Jugoslavijoje (tiesa, vėl pralaimėdamas) už ką JAV išdavė arešto orderį R. Fišeriui. Biografijos faktai Borisas Spaskis (g. 1937 m.) rusų šachmatininkas, didmeistris (nuo 1956 m.). Parašė nemažai
straipsnių apie šachmatų teoriją ir praktiką bei apžvalgų apie šachmatų varžybas. 1972 m. pralaimėjęs mačą R. Fišeriui, jis suprato, kad savo šalyje neišsilaikys ir 1976 m. išvyko į Prancūziją, ir nuo 1984 m. žaidė už ją. 2006 m. patyrė insultą, 2012 m. neaiškiomis aplinkybėmis grįžo į Rusiją (tvirtinama, kad buvo pagrobtas), kur vėl turėjo sunkių sveikatos sutrikimų, bet 2013 m. ji pagerėjo ir jis skaito paskaitas įvairiuose miestuose. Susidarančios pozicijos su stipriu judriu centru, aktyvus figūrų žaidimas, perspektyva atakuoti karalių - tai jo stichija. Kai nesigaudavo tiesioginė karaliaus ataka ir tekdavo tenkintis pozicine persvara, jis subtiliai pasiekdavo pergalę? manevruodamas figūromis, išnaudodamas varžovo pozicijos silpnybes, gebėdamas pastebėti partijoje kritinį momentą. Neretai po debiuto jo padėtys nebuvo puikios ir varžovai versdavo jį spręsti sunkius uždavinius, bet Spaskis ramiai jausdavosi sudėtingose situacijose ir tai padėdavo jam įveikti varžovus. Jis neretai atsisakydavo lygiųjų , būdamas blogesnėje padėtyje, kai jausdavo, kad varžovas nėra užtikrintas. Tam jis buvo puikus psichologas - ir jis retai patekdavo į ceitnotą. Jo indėlis į debiutų teoriją yra Maršalo atakos Ispaniškojoje partijoje atgaivinimas, Leningrado varianto Nimcovičiaus gynyboje vystymas, Spaskio variantas juodiesiems Nimcovičiaus gynyboje, Siciliškosios gynybos uždaras variantas, retas Karaliaus indiškosios (Barczos sistema) atakos variantas (1.Žf3 Žf6 2.g3 b5!?). B. Larsenas B. Spaskis, 1969, Karo-Kano gynyba, B13, 0 1
Kartą M. Botvinikas, apibūdindamas B. Spaskį, pasakė, kad nuo E. Laskerio laikų tai vienas praktiškiausių ir
gudriausių pasaulio čempionų. Tam neprieštarauja paties Spaskio komentarai:
Taip, Spaskis buvo teisus. Danų didmeistris neatsisakė savo principų atsisakydamas smulkiai atidirbtos Panovo atakos su 4. c4
Perkeldami rikį į stipresnę padėtį juodieji kartu laimi tempą, nes reikia ginti pėstininką d4.
Baltiesiems persvaros nesuteikė ir variantas 14. Re3 R:f3 15. R:f3 Ža5 16. Va4 Ž:c4 17. b3 b5! 18. V:b5 Ža3
Puikus meistro ėjimas! Juodieji ne tik patraukia valdovę iš pavojingos vertikalės, bet ir netiesiogiai atremia grėsmę c4-c5, pvz., 15. c5 R:f3 16. R:f3 (16. gf Rf6 17. Rc3 Rg5 18. f4 Rh6 ir toliau 19. Vf6) 16. Rf6 ir baltųjų pozicijos nepatrauklus pasirinkimas tarp pėstininko d4 arba kokybės netekimo po 17. Rc3 Rg5
Geriau 17. Rc3
Žinoma, baltųjų padėtis nėra pralaimėta, nes aiškių klaidų jie nedarė. Tačiau jau kitu ėjimu B. Larsenas, nusivylęs tuo, kad kova vyksta ne visai ta vaga, kurios tikėjosi, daro rimtą šūvį pro šalį ir praranda pėstininką.
Teisingai būtų 18. Vg3
Išvengiant spąstų 19. ed 20. Re3 fe 21. V:e4!
Baltieji negali susigražinti pėstininko: 23. V:e5 Vb6 arba 23. V:a7 Vg5
Atkakliau 28. Bc1
Mažai džiaugsmo ir variante 30. R:e6+ Kh8 31. Va2 Bd1+ 32. Kh2 Ba1 ir 32.
V:f2
ir baltieji pasidavė, 0-1 |
