 |
|
Hal Saflynio požemis Maltos pasididžiavimas
Šventykla viso pasaulio kultūroje yra išties gana įprastas dalykas. Kone kiekvieną miestą puošia įmantriausių architektūrinių stilių bažnyčios, koplytėlės, cerkvės ir kitokie maldos namai. Tačiau visi jie pastatai, stovintys ant žemės. Ir visame pasaulyje tėra tik viena išimtis. Tūkstančius turistų vilioja Malta, kelionės dalyviams žadanti tikrą nuostabą. Tai Hal Saflynio požemis, kuriame iki šiol išliko unikali požeminė šventykla.
Netikėtas atradimas
Paolos mieste esantis nekropolis atrastas visai netikėtai. Tokia sėkmė aplankė statybininkus, 1902 m. įrenginėjusius namą. Jų pjaunamas rezervuaras tiesiog įgriuvo pro požeminės šventyklos stogą. Atsakingai savo darbą vertinę statybininkai nesutriko jie nusprendė tylėti ir toliau tęsti statybas. Tačiau užmaskuoti tokį atradimą buvo neįmanoma. Tiesai paaiškėjus, archeologinių darbų vadovu paskirtas jėzuitas Manuelis Magri*). Deja, jis mirė 1907 m., dar nebaigus kasinėjimo darbų. Tuomet tyrinėjimus tęsė Temistoklis Zamitas**).
Atlikus archeologinius tyrinėjimus paaiškėjo, kad Paoloje po žeme stūkso senovinė šventykla,
tik paskui virtusi laidojimo vieta. Teigiama, kad Hal Saflynio požemis siekia dar 3300-3000 m.
prieš Kristų. Kasinėjimų metu atrasta svarbios archeologinės medžiagos: puodų, papuošalų
(amuletų, apyrankių), gyvūnus vaizduojančių statulėlių, taip pat daugiau nei septynių tūkstančių žmonių kaulų.
Požeminį statinį sudaro trys aukštai. Pirmajame aukšte esama kapaviečių, kurių dalis natūralūs urvai, kurie vėliau buvo praplatinti. Antrasis aukštas įrengtas tik tuomet, kai naudojimui nebeužteko pirmojo. Šis aukštas slypi vos už dešimties metrų nuo žemės paviršiaus. Antrajame aukšte tyrėjai atrado didžiules sales ir kambarius. Pagrindinė salė išskaptuota iš akmens. Ji beveik taisyklingo apskritimo formos. Sienose, nudažytų raudonais ochros dažais, gausu praėjimų. Vieni jų aklini, o likę veda į kitus kambarius.
Stačiakampis Orakulo kambarys vienas mažiausių. Tačiau jis išskirtinis tuo, kad šioje patalpoje sukuriamas itin stiprus aidas. Kambario lubos išpuoštos ornamentais raudonomis spiralėmis ir lašeliais. Tačiau jie neprilygsta erdviam Puošniajam kambariui. Apskritimo formos patalpa įžambiomis sienomis gausiai išdažytas geometriškomis spiralėmis. Be to, čia aptinkamas petrosomatoglimfas sienoje įspaustas žmogaus delnas.
Dar įdomesnė požemio erdvė yra Gyvačių duobė. Manoma, kad dviejų metrų gylio duobėje buvo laikomos gyvatės arba išmalda. Švenčiausioje Hal Saflynio požemio vietoje randamas trilitonas ir arkiniai skliautai. Specialistai spėja, kad tokios lubos buvo būdingos ir kitoms Maltoje esančioms šventykloms. Trečiajame (apatiniame) statinio aukšte rastas tik per tūkstantmečius susikaupęs vanduo. Manoma, kad tai saugykla, kurioje buvo laikomi grūdai.
Turistams nepabostantis traukos centras
Nuo pat stulbinančios Hal Saflynio šventyklos atradimo ši vieta sulaukė tiesiog milžiniško susidomėjimo. Čia patekti rūpėjo tiek archeologinių radinių vagims, tiek tyrėjams, tiek paprastiems žmonėms. Toks atradimas negalėjo būti pamirštas. Todėl siekta kuo greičiau pritaikyti jį lankymui. Pradžioje turistų srautai buvo gana dideli. Deja, tai skatino šventyklos irimą. Todėl 1992-1996 metais lankytis joje buvo uždrausta vykdyti restauravimo darbai.
Nusprendus vėl įleisti pašaliečius pasirūpinta apribojimais maksimaliu lankytojų skaičiumi.
Net ir dabar į Hal Saflynio požemius per dieną įleidžiama ne daugiau 60 žmonių. Toks draudimas
reikalingas tam, kad būtų išlaikomas kuo optimalesnis vidaus mikroklimatas. Tik tokiu būdu galima
išsaugoti reginį kitoms kartoms. Todėl ši kaina laikytina išties pagrįsta.
Nors kartais atsiranda ir paskutinės minutės bilietų, dėl didžiulės ekskursijų paklausos rekomenduojama rezervuoti vietas gerokai iš anksto. Turistai supažindinami ne tik su pačiais požemiais, bet ir jų statybų, atradimo istorija, sąsajomis su įprastomis (žemės paviršiuje stovinčiomis) Maltos šventyklomis. Norintieji išvysti Hal Saflynio požeminės šventovės radinius didžiąją jų dalį gali rasti Valetos miesto archeologijos muziejuje. Nors šventyklos statybos siekia priešistorinius laikus, daiktai, išlikę požemiuose, išties stebina tiksliu, kruopščiu išdirbimu, dailumu, originalumu. Kita vertus, įprasta, kad į šventyklas ir laidojimo kriptas patekdavo tik geriausi kultūros artefaktai.
Įspūdingas Hal Saflynio požemis tai ne tik Maltos, bet ir viso pasaulio pasididžiavimas. Dar 1980 m. ši unikali šventykla įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) paveldo sąrašą. Šio objekto numeris 130. Siekdami pasidžiaugti tokiu įvertinimu maltiečiai tais pačiais 1980-ais metais sukūrė 2 centų monetas, ant kurių pavaizduota šventykla. Šios monetos naudotos visose Maltai priklausančiose salose.
Malta gali didžiuotis dar keliais į UNESCO sąrašą įtrauktais objektais miestu Valeta ir megalito šventyklomis. Visi šie objektai neabejotinai padeda pažinti ne tik pačios valstybės, bet ir visos civilizacijos kultūrą, istoriją. Telieka tikėtis, kad įspūdingais istoriniais radiniais galės stebėtis dar ne viena ateities karta. Jų pažinimas tarsi trumpos kelionės į nebeesančius laikus, kurie galbūt nėra tokie jau svetimi dabartiniams. Juk viskas pasaulyje susiję.
*) Emanuelis Magris (Emmanuel [dar Manuel arba Manwel] Magri, 1851-1907) Maltos jėzuitas (nuo 1871 m.), etnografas, archeologas, rašytojas, namažai prisidėjęs renkant Maltos folklorą. Jis kasinėjo Hal Saflynio požemius, Šeukidžos megalitinę šventyklą ir dauhelį kitų vietų Maltoje ir Giz saloje. Kaip jėzuitas, dėstė Maltos ir Turkijos jėzuitų kolegijose.
**) Temistoklis Zamitas (Themistocles Zammit, 1864-1935) Maltos archeologas, istorikas, rašytojas, chemikas, Maltos un-to rektorius (1920-26), pirmasis Maltos Nacionalinio archeologijos muziejaus Valetoje direktorius. Gavęs medicininį išsilavinimą, tyrė bruceliozės bakterijų platinimą per ožkų pieną ir prisidėjo prie šios ligos (Maltos karštligės) epidemijos Maltoje įveikimo. Vykdė archeiloginisu kasinėjimus daugelyje vietų, svariai prisidėjo prie archeloginių tyrinėjimų metodologijos sukūrimo. Rašė grožinės literatūros kūrinius maltiečių kalba. Taip pat išleido Maltos salų istoriją (1926).
Parengė Marina Basangova,
Pristatė Magelano kelionės
Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
NSO svetainė
Vartiklis