Į šventyklą pasidaryti tatuiruotės. Lithuanian

Tailandas mums dažniau asocijuojasi su rojaus paplūdimiais, atsipalaidavimu, egzotišku maistu, SPA bei triukšmingomis pramogomis. Tai šalis, sulaukianti daugybės turistų atvykusių į poilsines keliones iš viso pasaulio. Tačiau Tailandas – ne vien paplūdimiai. Ištisus metus į Wat Bang Phra šventyklą, esančią 50 km nuo Tailando sostinės Bankoko, vyksta žmonės, norintys ne tik gauti palaiminimą, bet ir pasidaryti magišką galią turinčią tatuiruotę Sak Yant.

Magiškų tatuiruočių tradicija atsirado senovės Kambodžoje daugiau nei prieš du tūkstančius metų. Prieš vykdami į karą, khmerų kariai tatuiruotėmis padengdavo visą kūną, nuo galvos iki kojų pirštelių, tikėdami, kad tai juos apsaugos ne blogiau, nei šarvai. Pasak metraštininkų, tatuiruočių poveikį įrodė karalius Jayavarman‘as VII, demonstruodamas, kaip strėlės atšoka nuo magiškais ženklais padengto jo kūno.

Sak Yant tatuiruotė susideda iš maldų ir odoje atlikto piešinio - magiškų žodžių, užrašytų pali kalba, geometrinių figūrų, o neretai ir gyvūno atvaizdo. Kiekvienas gyvūnas nešiojančiam tatuiruotę perteikia ir tam tikras būdo savybes. Kaip atrodys tatuiruotė, koks gyvūnas bus vaizduojamas, parenka ją atliekantis meistras, įsiklausydamas į tai, ką pajaučia žmogų supančioje auroje.

Vienuolių kūnai taip pat išmarginti magiškais simboliais. Iki šiol tatuiruotės yra labai populiarios tarp kariškių, policininkų ir... su nusikaltėlių pasauliu artimai susijusių asmenų. Tačiau piešinys ant kūno suteiks stiprybę, nuo sužeidimų, ligų ar net mirties saugos tik tuo atveju, jei žmogus gyvens laikydamasis tam tikrų taisyklių. Dauguma jų - paprastos, primenančios įvairioms religijoms būdingą įsakymų sąvadą: nežudyti, nevogti, nemeluoti, nesvetimoteriauti. Būna ir kitų draudimų, konkretų jų rinkinį nustato vienuolis, atlikęs tatuiruotę. Europiečiui kai kurios nuostatos gali pasirodyti netikėtos: ničnieko nevalgyti gedulingų pietų metu, be to nevalgyti žvaigždės formos vaisių ar kitų žmonių paliktų maisto likučių, nesėdėti po banano medžiu nei ant įskilusio keraminio unitazo, neprisiliesti moters sijono tuomet, kai jai būna menstruacijos, neiti po kabančiais skalbiniais... Draudimai gali būti įvairiausi, ir parenkami jie kiekvienam individualiai.

Kad tatuiruotės apsauga nesusilpnėtų, ją būtina kasmet "perkrauti" naujais palaiminimais, o tam būtina vėl apsilankyti vienuolyne pas savo mokytoją.

Tradiciškai tatuiruotėmis puošiasi vyrai, tačiau pastaruoju metu jomis susižavi ir moterys. Budistų vienuoliams draudžiama liestis prie moters kūno, todėl darant tatuiruotes moterims, naudojamas audinys arba mūvima pirštinėmis, kad būtų išvengta kūno kontakto. Gali būti daromos ir nematomos tatuiruotės, naudojant specialų aliejų. Tokią tatuiruotę renkasi žmonės, norintys pasirūpinti apsauga, apie kurią niekas nežinotų.

Tatuiruotės daromos ilgu plieniniu virbalu, kurio galas nusmailinamas švitriniu popieriumi, arba bambuko lazdele. Vidutinio dydžio tatuiruotei padaryti reikia apie 3000 įdūrimų. Rašalą gamina patys vienuoliai, neišduodami tikslios jo sudėties. Manoma, kad rašalui naudojama nafta, palmių aliejus, kiniška anglis, rašalas ir galbūt net gyvačių nuodai.

Pamačius darbo vietą, kurioje daromos tatuiruotės, europietį gali sukaustyti dvejonės: aplinka nė iš tolo nepanaši į sterilią nei į higienišką. Adatos visiems naudojamos tos pačios, tik lengvai nuvalomos spiritu. Visos jos dažomos į tą patį kibirėlį su rašalu. Pagalvėlių švara abejotina, siena vietomis aptraukta pelėsiu, aplink mėtosi popierinės servetėlės, išmargintos ankstesnių klientų kraujo dėmėmis. Kiek saugu, ir kokia tikimybė iš kelionės į Tailandą kartu su palaiminimu ir tatuiruote parsivežti ŽIV arba hepatitą, tenka apsispręsti patiems. Tailande yra apie 580 000 žmonių, sergančių AIDS. Tiesa, kol kas nėra užfiksuota nė vieno užsikrėtimo ŽIV atvejo darant tatuiruotę.

Kartą metuose Wat Bang Phra vyksta ypatinga šventė, skirta Didžiajam Mokytojui pagerbti. Jos data nustatoma pagal mėnulio kalendorių, todėl kinta metai iš metų. Tikima, kad tatuiruotės, padarytos šventės metu, pasižymi ypatingai stipria apsauga.

Pas vienuolius, kurių daromos tatuiruotės yra "stipresnės" (nes ją darydamas meistras perteikia savo paties energiją) jau iš vakaro susidaro eilė. Žmonės atvyksta ir pavieniui, ir šeimomis, ir laukia savo eilės talkindami vienuoliams, bendraudami ir miegodami čia pat ant kietų plytelėmis išklotų grindų. Formaliai tatuiruotės atliekamos nemokamai, tačiau įeinant į šventyklą, priimta atnešti dovanų. Dažniausiai tai gėlės, smilkalai ir cigaretės. Iš esmės tai yra aukos šventyklos išlaikymui, nes gautas dovanas vėliau vienuoliai vėl sugrąžins pardavėjams, iškeisdami į pinigus. Tai įdomus draudimo imti pinigus už tatuiruotes apėjimas.

Rytą aikštėje prasideda šventė. Tūkstančiams susirinkusiųjų vienuoliai, sėdėdami ant pakylos, kartoja mantras, kreipdamiesi į minioje esančius savo mokinius. Ant savo atsineštų kilimėlių sėdintys prieš pakylą žmonės, daugiausia vyrai, kurių nugara, pečiai, rankos gausiai išmarginti piešiniais, palaipsniui apimami transo būsenos, jie "virsta" tais gyvūnais, kurie vaizduojami jų tatuiruotėse. Pašokę iš savo vietų, urgzdami ir riaumodami lekia "tigrai", per žmonių pečius lipa „beždžionėlės“, kiti gi juda ropodami ar net šliauždami - juos užvaldę driežai ar kiti ropliai. Visi juda link pakylos apimti transo, negalvodami, kaip jie atrodo, kartais krisdami, bet, atrodo, nejausdami skausmo, jie bėga link vienuolių. Atmosfera kaista, kartais sunku suprasti, kas vyksta, girdisi tik kojų trepsėjimas ir kyla dulkių kamuoliai. Į šventę visada atvyksta daug smalsuolių, vyksmą fiksuojančių fotoaparatais. Nemažas pavojus, kad fotoaparatas gali būti sugadintas įsijautusio šventės dalyvio, tačiau kita vertus kadrai yra rizikos verti. Stulbinantis ir užburiantis reginys. Nesuvaidintos emocijos, veiduose įsirėžę dvasinės kelionės. Tailandas, kokį pamatyti pavyksta ne kiekvienam turistui. Atrodo, pats oras prisipildo magijos.

Vakaruose tatuiruotės dažniausiai laikomos puošmena. Tailande piešinys ant kūno - svarbus dvasinio identiteto ženklas. Jei nesuprantame, kaip tatuiruotė galėtų turėti mistinių galių, nereiškia, kad tų galių nėra.

Parengė Dalia Motik,
Pristatė Keliautojo Dainiaus Kinderio tinklapis

Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
Vartiklio naujienos
NSO svetainė