![]() |
||
Skaitiniai |
Gruzijos šachmatininkių proveržis Kur 20 a. 8-o dešimtm. gruzinių šachmatininkių sėkmės priežastis? Be to, čia dirbo pakankamai patyrusių trenerių: Buchuti Gurgenidzė (rengė Naną Aleksandriją), Eduardas Gufeldas (Majos Čiburdanidzės padėjėjas),
Toliau, gavusios gerą šachmatinį pasiruošimą, merginos paprastai rinkosi humanitarinius mokslus tai leido derinti šachmatus su būsima profesija. Kelią čia irgi nutiesė Nona Gaprindašvili ji buvo Užsienio kalbų instituto bendradarbė, o jos pėdomis nuėjo ir Nana Aleksandrija. Elena Bystriakova, Mano trumpiausia partija Trumpiausią savo partiją sužaidžiau su Maja Čiburdanidze Moksleivių spartakiadoje Alma-Atoje [1974] . Spartakiadai riuošėsi labai rimtai vasaros stovyklose, tradiciškai vykstančiose Nachimovo turistinėje bazėje. Be dviejų trenerių: A. Čerepkovo ir S. Chavskio, mums buvo įtaisytas komsorgas jaunas Dima, kuriam berniukai davė Fedro pravardę. Neprisimenu nė vienos polit-informacijos, o štai mane ir Mariną Asejevą į pirtį Roščino gyvenvietėje jis lydėjo. Pakalbėdavo, kad Fedra iš organų, tačiau neturėjau dėl ko bijoti. Man patiko absoliučiai viskas, nuo džiovintų vaisių kompoto karštą dieną iki komunizmo sukūrimo atskiroje šalyje idėjos. [ ... ] Atvykus į turnyrą paaiškėjo, kad nežinau nė vieno debiuto; ir Aleksandras [Čerepkovas] man kaskart sugalvodavo naują. Debiutą žaidžiau nestandartiškai, tačiau su trenerių tarybos palaiminimu, ir rezultatai buvo neblogi. [ ... ] Katastrofa baigėsi mano partija su Maja Čiburdanidze, kuri tuo metu buvo jauniausiu tarptautiniu meistru TSRS. [ ... ] Alma-Aoje plalaimėjau per 9 (!) ėjimus. Kaip nutiko tokia nelaimė? Laisvų dienų buvo daug ir mane ilgai ruošė. Buvo nuspręsta žaisti retą Ispaniškosiso partijos variantą. Taigi M. Čiburdanidzė E. Belova, 1974, Alma-Ata, Ispaniškoji partija (C70, Norvegiškas variantas), 1 0
Red.: Dabar variantas po 5. Ža5 vadinamas norvegiškuoju (arba Taimanovo ar Sparno), nes jį išsamiai išnagrinėjo norvegų šachmatininkai. Iš tikro, jis žinomas dar nuo 1901 m., kai jį panaudojo K. Šlechteris. 6-e dešimtm. pakankamai sėkmingai jį žaidė M. Taimanovas. Vėliau jį sustiprino norvegų šachmatininkai. Jo tikslas yra elimiuoti baltųjų rikį, tačiau paprastai tai laikoma laiko gaišimu. Įdomu, kad jau toje padėtyje galimas gambitinis (Lakštingalos) smūgis į f7: 6. R:f7?! K:f7 7. Ž:e5 Ke7 8. d4 Žf6 (D.Paramonov - V.Orlov, 2000; Zhou Yuxin - Lin Ta, 2001). Jis atrodo įspūdingai, tačiau tiksliai gindamiesi juodieji turėtų laimėti. Padėtyje partijoje po 7. d4 baltieji gerai jaučiasi po 7. Ž:b3, pvz., 8. a:b3 f6 9. c4 Rb7 10. Žc3 Že7 11. Ve2 c6 12. Bd1 Vc7 13. Re3 Žg6 14. Bac1 b4 15. Ža4 c5 16. d:c5 d:c5 17. Vd3 Bb8 18. Žb6 ..., Fischer - S.Johannessen, 1966, 1:0 (36 ėj.)
Prasideda turas, greitai padaromi pirmieji ėjimai ir staiga Čiburdanidzė d4 laukelyje kerta valdove
Mano širdis ima plakti kaip išprotėjusi. Aš gi laimiu figūrą!! Nieko eprisimindama iš džiaugsmo ir nieko nesuvokdama iš laimės, einu
Maja beveik negalvodama atsakomojo ėjimo daro visiškai man nelauktą ilgą šuolį rikiu:
Aš dar tebematau rikį šoniniu regėjimu, tačiau jau matau patenkintą Majos veidą ir susigūžiu iš siaubo. Intuityviai suprantu, kad tai galas. Baisus smūgis į pažeidžiamą f7 laukelį sugriauna juodųjų poziciją. Ilgai sėdžiu, bandydama rasti kažką nors kiek protinga, tačiau, taip nieko neradusi, pasiduodu. Išbėgu iš milžiniško stiklinio akvariumo, kuriame žaidėme, ir bėgu gatve be jokio tikslu, kad tik toliau nuo tos baisios vietos. Veidu teka ašaros, dvasinis skausmas toks didelis, kad nusprendžiu jį įveikti fiziniu. Paimu aštrų stiklą, darau kelias įpjovas išilgai rankos. Kaip kvailai dabar tai atrodo! Manevras padeda, tekantis kraujas ir skausmas atitraukia dėmesį. Svarbiausiu tampa klausimas, ką pasakysiu grįžusi. Grįžusi pasakau, kad nepastebėjau duobės, įgriuvau ir susipjausčiau į stiklus. Visi patikėjo ir į dūšią nelindo. Cveigo variantas Grįžtant prie padėties po 7. d4, tarptautinis meistras Arne Zwaigas pasiūlė tesinį 7. f6, pradėtą neretai naudoti praktikoje. Juodieji siūlo iškeisti baltalaukį rikį į juodųjų žirgą g8, o ne į žirgą a5. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti į naudą baltiesiems, kurie sutrukdo trumpąją juodųjų rokiruotę ir išvengia savo pėstininkų sudvejinimo b vertikalėje, tačiau iš tikro ne viskas taip paprasta, nes po Ž:b3 baltiesiems atsiverdavo pusiau atvira a vertikalė. Tačiau panagrinėkime vieną partiją su 7. d4 ed4 8. Ž:d4 Zoltan Almasi (2704) - Eltaj Safarli (2592), 2010, 1 0
Po 9. ... Ž:c4 partijoje Leonhardt-Schlechter (1906) buvo lygiosios.
Anandas prieš Mamediarovą ir Adamsas prieš Mozorevičių čia žaidė 11. Že3
11. ... Ž:b3, Anandas- Mozorevičius, 2007, 1-0
Karjakinas prieš Mamediarovą blice 2009-ais žaidė 13 ... h3 14. g3
Atrodo, kad nepatiko 15. Va4+ Vd7 16. V:c4 h3 17. g3...
16. ... Že7?? 17. Žf6# (matas!)
22. ... B:b2? 23. R:d4! cd4 24. Ž:b2 dc3 25. Žd1 ir baltieji laimi. Tačiau buvo laiko išvystyti žirgą (22. Že7). Dabar nėra sąryšio tarp juodųjų figūrų (karaliaus sparno bokštas ir žirgas neveikia kartu su kitomis figūromis) ir tai nėra gerai.
Grasinant Žd7+, o taip pat Žd5
Vienintelis ėjimas. 24. Vd8 25. Žd5 laimi materialinę persvarą.
25. ... Rxb2? 26. Bab1. 25. ... Bxb2 26. Rxd4 cd4 27. V:d4 Ve5 28. V:e5 de5 29. Beb1 B:b1+ 30. B:b1, ir baltieji turėtų laimėti.
Pasirengta žaisti Žf4
Netikėtai juodieji nusprendžia vystyti žirgą, tačiau tuo tik praranda pėstininką. Kaip bebūtų, jų padėtis jau sunki.
33. ... Re7 34. Bc6 ir laimimas dar vienas pėstininkas
Baltieji laimi, tačiau partija truko iki 61-o ėjimo.
Pabaigai - pora partijų, iliustruojančių žaidimą po 7. d4 ed4 8. V:d4 R. Britton-A. Llorente Zaro, 2015, 0-1 P. Papp - E. Atalik, 2012, 1/2-1/2 |